LB siūlo Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą komisinį atlygį.
„Mes siūlome atsisakyti rinkoje paplitusios praktikos, kuri, beje, yra paplitusi ir kitose produktų pardavimo rinkoje – tokiose, kaip nerūdijančio plieno puodų rinkoje, kuomet kiekvienas pardavimas yra palydimas komisiniu atlygiu, ir tai, mūsų nuomone, sukuria interesų konfliktą ir sąlygoja klaidinančius netinkamus pardavimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
„Taip pat mes siūlome įtvirtinti įstatymuose, kad draudikas ir draudimo tarpininkas privalo suteikti draudėjui rekomendaciją dėl produkto tinkamumo. Tai būtų dar vienas saugiklis, kuris būtų aiškiai identifikuotas, užprotokoluotas, kad platinimo metu vartotojas gauna konkrečią rekomendaciją dėl produkto“, – pridūrė jis.
S.Krėpštos teigimu, šiuo metu rinkoje vyraujanti komisinio atlygio praktika, pagal kurią draudimo platintojai gauna atlygį už kiekvieną sutartį, „orientuoja juos į kiekybę, o ne į kokybę“.
Anot LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaido Cibo, siūloma, kad tarpininkai gautų arba nuo sutarčių nepriklausantį fiksuotą atlygį, arba būtų įdarbinti draudimo įmonėse.
„Mes panaikintume tą interesų konfliktą, kuris dabar yra, kai agentas yra suinteresuotas parduoti kiek galima daugiau sutarčių ir taip gauti didesnį atlygį“, – žurnalistams sakė V.Cibas.
„Kita opcija, kuri irgi yra galima, tai dabartinių agentų įdarbinimas draudimo įmonėse. Jie taptų darbuotojais ir gautų tokį pat darbo užmokestį, kuris nebūtų tiesiogiai susijęs su parduotomis sutartimis“, – pridūrė jis.
Centrinio banko atstovai neatmetė, kad draudimo bendrovės gali bandyti apeiti ribojimus. Jų teigimu, bankas tokius atvejus nustatytų per patikrinimus, konsultacijas ir bendradarbiavimą su rinkos dalyviais.
„Mes jau turime pavyzdžių – investicinių paslaugų sektoriuje buvo panaši praktika, buvo įvestas ribojimas ir tada rinkos dalyviai ieškojo apėjimo būdų. Matyt, čia irgi galėsime su tuo susidurti“, – teigė V.Cibas.
„Matome sėkmės istorijas kitose Europos Sąjungos šalyse, kuomet buvo priimti panašūs ribojimai. Iš tiesų rinka nukeliavo teigiama linkme“, – kalbėjo S.Krėpšta.
LB teigimu, panašūs ribojimai taikomi dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Centrinis bankas taip pat ketina nustatyti griežtesnius reikalavimus platintojų kvalifikacijai bei parengti gaires, kuriose būtų apibrėžtas vartotojų poreikių nustatymas, produkto tinkamumo ir priimtinumo vertinimas bei ikisutartinės informacijos atskleidimas.
Anot S.Krėpštos, draudimo rinkos dalyviai konsultacijų metu nepritarė pristatytiems LB pasiūlymams ir juos įvertino kritiškai, tačiau, anot LB atstovo, juos palaikė fiziniai asmenys, klientus bei profesionalius finansininkus vienijančios asociacijos.
Centrinio banko atstovų teigimu, siūlomus Draudimo įstatymo pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti Finansų ministerija.
LB pernai pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą nustatyta, kad beveik 40 proc. atvejų pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis produktas, be to, ne visada buvo renkama informacija nustatyti kliento poreikius ir produkto priimtinumą.
LB duomenimis, 2021 metais sudaryta beveik 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių, 2022 metais – 51 tūkst. o šiemet per septynis mėnesius – 26 tūkst.
Investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję daugiau nei 420 tūkst. Lietuvos gyventojų.
