„Verslo žinios“ rašo, kad ne visi draudikai spinduliuoja dideliu optimizmu, o Draudimo priežiūros komisija teigia, kad iki ikikrizinio lygio ši rinka sugrįš ne anksčiau kaip 2015–aisiais.
Komisijos narės Irminos Judickaitės, sutarčių nutraukimo banga, kilusi 2008 metais ir trukusi beveik visus 2009 m., šiais metais pagaliau nuslūgo, taip užtikrindama ir nuolatinius pinigų srautus draudikams.
„Manau, kad šiais metais stabiliai mažėjančios bankų terminuotųjų indėlių palūkanos taip pat buvo viena iš priežasčių, paskatinusių gyventojus ieškoti alternatyvių taupymo būdų, tokių kaip investicinis gyvybės draudimas“, – sakė I.Judickaitė.
„SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė teigė, kad daugiau optimizmo ir noro sugrįžti prie investicinio gyvybės draudimo gyventojams suteikia atsigaunanti finansų rinka.
„Ryškėja tendencija, kad gyventojai ima rinktis rizikingesnes draudimo kryptis arba didesnę dalį investuojamų lėšų skiria būtent rizikingesniems – akcijų – fondams“, – sakė ji.
„Priešingai nei ne gyvybės draudimo rinkoje, Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje yra labai žemas apsidraudimo lygis, t. y. draudimo skverbtis yra labai maža ir rinka toli gražu nėra prisotinta. O juk ne paslaptis, kad būtent per krizę nemažai draudimo įmonių sustiprino savo darbuotojų pajėgas – nemaža dalis žmonių, netekusių darbo kitose veiklos srityse, atsidūrė draudimo įmonių ar brokerių gretose“, – sakė draudimo brokerių įmonės „AON Baltic“ generalinis direktorius ir Lietuvos draudimo brokerių asociacijos atstovas Giedrius Kazlauskas.
Pasak jo, nevienareikšmiškai žmonių mąstyseną paveikė ir finansų krizė – atsiradęs netikrumas sustiprino žmonių poreikius užsitikrinti saugesnę ateitį per ilgalaikį kaupimą ir negyventi vien šia diena.
Dalis draudimo įmonių dabartinę rinkos padėtį vadina tik stabilizavimusi.
„Šiokį tokį pagyvėjimą galima būtų įžvelgti nebent labai svarbių asmenų aptarnavimo segmente, kai ateina klientų su didelėmis vienkartinėmis įmokomis“, – teigė „Ergo Lietuvos“ atstovas Gintaras Bakštys.
