– Vaidotai, kaip pats asmeniškai vertinate karštas, aštrias ir dažnas diskusijas apie kaupimą pensijų fonduose?
– Žinoma, kad diskusijos yra gerai, nes Lietuva pagal reitingus nepasižymi pačiu geriausiu finansinio raštingumo išmanymu. Taigi – bet kokios diskusijos, kartu ir edukacija apie investavimą ir pensijų fondus, yra gerai. Žinoma, kartais kyla klausimas, kur krypsta ar gali nukrypti tos diskusijos, bet kuo daugiau kokybiškų diskusijų, tuo daugiau naudos visiems.
– Apie pensijų fondus girdime visokių nuomonių. Vieni atsisako taip kaupti senatvei ir mano, kad geriausias būdas – „kojinė“, kiti tikina, jog šis metodas netinkamas, nes oriai senatvei taip nesutaupysi niekada. Kokie, jūsų manymu, būtent kaupimo pensijų fonduose privalumai?
– Žodį „investavimas“ aš bendrai iškoduočiau į „išmintingas taupymas“. Viena, turime suprasti, kad taupyti reikia ir būtina. Antra, turime tai daryti apgalvotai, taigi šis terminas abu minėtus dalykus ir sujungia.
Žodį „investavimas“ aš bendrai iškoduočiau į „išmintingas taupymas“.
Jei taupymas vyksta „kojinėje“, su pačiu taupymu viskas yra gerai, tačiau nebūčiau tikras, kad tai yra išmintingiausias būdas. O kalbant apie pensijų fondus, ko gero, tai yra labiausiai prižiūrima, valstybės reguliuojama ir standartizuota finansinė paslauga. Antros pakopos pensijų fondai yra viena patogiausių priemonių, nes pačiam žmogui beveik nereikia nieko daryti.
Na, tik kažkada pradėti, o tada jau periodiškai pinigai investuojami ir žmogus reguliariai iš pensijų kaupimų bendrovių gauna ataskaitas.
– Kokius dažniausiai girdite mitus, klaidingai apie pensijų fondus suformuotas nuomones? Kas dažniausiai žmonėms kliudo pradėti taupyti būtent tokiu būdu?
– Jeigu kalbėtume konkrečiai apie antrosios pakopos pensijų fondus, sakyčiau, pirmasis mitas yra susijęs su lūkesčiais, kiek galima tokiu būdu sukaupti. Beje, šiuo klausimu neretai žmonės klaidingai mąsto tiek į vieną – negatyvią, tiek į kitą – pozityvią pusę.
Vieni mano, kad jei kaups antroje pensijų pakopoje, senatvėje gyvens kaip švedai, keliaus aplink pasaulį ir panašiai. Kiti – kad investavimas yra blogai, naudodamiesi juo visko neteks ir panašiai. Abu kraštutinumai nėra teisingi.
Apskritai, antroji pensijų pakopa yra taip „sukalibruota“, kad prie pensijos būtų pridedama apie 20–25 proc. papildomų lėšų. Sutikime, kad tai neleistų gyventi kaip Šveicarijoje, tačiau tai yra suma, be kurios mes gyventume dar prasčiau.
Lietuvių pensijos ateityje gali siekti tik apie 30 proc. jų buvusio darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad tai – per mažai. Taigi, jei nekaupsime, pensija sudarytų 30 proc. buvusio darbo užmokesčio, jei kauptume, turėtume perlipti per 50 proc. Šis rodiklis nėra nuostabus, bet matyti, kad kaupti yra geriau negu to nedaryti.
– O kiek procentų yra siekiamybė?
– Na, tai priklauso nuo žmogaus, bet mokslininkai sako, kad siekiamybė yra pensijoje gauti apie 70 proc. buvusio darbo užmokesčio nuolatinių pajamų.
– Antroji pakopa, aišku, pasaulyje ne naujovė. Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip kitur veikia šis modelis?
– Labai svarbu suprasti takoskyrą tarp antrosios ir trečiosios pensijų pakopų. Paprasčiausiai pradėti nuo trečios pensijų pakopos, kuri yra savanoriškas, bet valstybės skatinamas, taupymas ir investavimas. O antroji pensijų pakopa yra arčiau privalomo elemento, tai jau lyg socialinio draudimo sistemos dalis.
Kalbant apie pasaulį, ne visos valstybės jame turi ir pirmąją pensijų pakopą – mūsų vadinamąją „Sodrą“, bet mes į tokias nesilygiuojame. Ne visos turi ir antrąją pakopą. Bet jei remtumėmės tyrimais, iš dešimties geriausiai pasaulyje reitinguojamų valstybių devyniose pensijų kaupimas apskritai yra privalomas, o dešimtoje yra automatinio įtraukimo elementas kaip ir Lietuvoje.
Kalbant apie pasaulį, ne visos valstybės jame turi ir pirmąją pensijų pakopą – mūsų vadinamąją „Sodrą“, bet mes į tokias nesilygiuojame.
Tokios valstybės, kurios neturi kaupimo elemento, masinio įtraukimo kaupti, dažniausiai nepatenka tarp šalių, kurios vertinamos, kaip turinčios tvarias ir kokybiškas pensijų sistemas.
– Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė dėl svarbių priežasčių nutraukti sutartį prieštarauja Konstitucijai. Kaip jūs vertinate tokį sprendimą?
– Žinoma, kad vertinu teigiamai, nes Konstitucinis Teismas įsigilino iš esmės. Jo nutartis ilga ir matyti, kad atsižvelgta į visas suinteresuotąsias puses.
Kas yra palanku žmogui apskritai, kad nuspręsta, jog privalo egzistuoti sąlygos, kai kaupimas pensijai beprasmis – tada galima nekaupti ir atsiimti pinigus. Bet taip pat Konstitucinis Teismas pasakė, kad tokie atvejai turi būti išskirtiniai, nes kaupimas turi likti masiškas.
Žmogaus gyvenimo aplinkybės yra svarbios, privaloma yra į jį atsižvelgti, ko iki šiol nebuvo, bet socialinės sistemos darna ir tęstinumas turi išlikti.
– Koks, jūsų galva, geriausias būdas rūpintis savo senatve? Naudoti visus įmanomus būdus – visas pakopas, investicijas, „kojinę“?
– Pirmiausia, verta išnaudoti visas valstybės paskatas. Antroji pakopa yra toks instrumentas, kurį valstybė pavertė ir patikimu, ir patogiu, ir reguliuojamu. Trečia pakopa – taip pat. O jei kalbėtume apie visiškai visiškai savanorišką kaupimą, kiekvienas turi sau atsakyti – ar bijo rizikos. Taip pat įvertinti ar jis turi laisvų lėšų, ar jam jų reikės greit.
Warrenas Buffettas sako, kad visas savo laisvas lėšas, kurių žmogui nereikia, reikėtų investuoti į pigiausio indekso fondą, nes visos kitos alternatyvos, ko gero, bus blogesnės. Kiti sako, kad jei išskaidysi tarp skirtingų turto klasių, tarp saugesnių ir rizikingesnių, maksimalaus rezultato gal nepasieksi, bet miegosi ramiai.
Reikėtų turėti ir obligacijų, ir akcijų, ir nekilnojamojo turto. Išskaidytas portfelis visada yra naudingas, svarbiausia, kad nebūtų visas vienoje ir labai rizikingoje vietoje.
Svarbu žinoti:
Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir prieš pasirašant pensijų kaupimo sutartį dėl kaupimo II ir (arba) III pakopos pensijų fonduose atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Investicijos į II ir III pakopos pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Jūs esate atsakingi už savo investavimo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas.
Primename, kad dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupime, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra proporcingai mažinama įstatymų numatyta tvarka, išskyrus atvejį, kuomet dalyvaujantys pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. pasinaudojo teise nutraukti pensijų kaupimą ir grąžinti sukauptas lėšas į „Sodrą“ – tuomet valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas jiems nebus taikomas.
Nuo 2019 m. dalyvaujantiems antros pakopos pensijų kaupime „Sodros“ pensija nebebus mažinama. Dėl papildomos valstybės įmokos senatvės pensijos dydis nėra mažinamas.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „SB Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.
Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „SB Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
