„Siekiant pagerinti finansinę „Sodros“ padėtį, Kompetencijų centras atliko „Sodros“ netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų analizę. Surinkti statistiniai duomenys kelia pagrįstų įtarimų, jog išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos“ apie 200 mln. litų per metus, o nevieša sklandanti informacija apie galimą „prekybą“ negalios statusu šiuos įtarimus tik patvirtina, mesdama šešėlį ant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos („NDNT“) priimtų sprendimų ir jai pacientų diagnozes teikusių medikų“, – pranešime spaudai cituojamas Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, vienas iš įtarimą keliančių faktų – Lietuva pagal negalios pensijas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. „Antrasis įtarimą keliantis faktas – didelis skirtumas tarp negalios pensijas gaunančių žmonių skaičiaus skirtinguose rajonuose. Toks didelis skirtumas demografiškai sunkiai paaiškinamas: pvz., Kauno mieste negalios pensijas gaunančių žmonių daugiau nei Vilniuje, nors miestų dydis skiriasi beveik du kartus“, – pažymi V. Rūkas.
2011 m. „Sodra“ netekto darbingumo pensijoms išmokėjo 1,7 mlrd. litų, šių gavėjų skaičius 2012 m. gruodį sudarė 218 tūkst., o vidutinė išmoka – 628 Lt/mėn.
Anot jo, pagrįstų įtarimų kelia ir net iki 3 kartų siekiantys pirmą kartą pripažintųjų neįgaliaisiais skaičiaus skirtumai 1000 gyventojų tarp Lietuvos rajonų. Sunkiai paaiškinamas triskart didesnis Kaišiadorių rajono neįgaliaisiais pripažintųjų skaičius nei Skuode ar Plungėje, arba dvigubas skirtumas tarp Kauno ir Vilniaus miestų. „Pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skirtumai ryškesni nei bendras negalias turinčių žmonių skaičius, keliantis įtarimą, jog neįgaliųjų pripažinimo problema – ganėtinai nauja“, – teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į faktą, jog 2011 m. pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skaičius krito 44 proc., palyginti su 2008 – aisiais, o tai lėmė sugriežtintas neįgaliaisiais pripažinimo procesas, iš dalies pakeistas ligų sąrašas. Egzistuojančią problemą identifikuoja ir faktas, jog besikreipusių į „NDNT“ dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, 2010 m. net 5,9 tūkst. arba 8 proc. pripažinti darbingais, kai pvz. 2007 m. tokių nustatyta vos 2,1 tūkst. arba 3 proc.
„Esant naujai tvarkai, nusistovėjo metinis 14-15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintais neįgaliaisiais, skaičius. Galima įtarti, jog šiuos skaičius viršijantis dydis – įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006-2009 m. tokių žmonių galėtų būti per 30 tūkstančių. Tad potencialus tiesioginis nuostolis valstybei per metus siektų apie 200 mln. litų, esant vidutinei 628 litų per mėnesį išmokai. Netiesioginė žala – neįgaliais pripažinti darbingo amžiaus asmenys, bet dirbantys „šešėlyje“, nemoka ne tik mokesčių, bet ir įmokų privalomojo socialinio draudimo fondui, – pažymi V. Rūkas. – Raginame Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją imtis veiksmų ir informuoti visuomenę apie iškeltą problemą ir pasiektus rezultatus. Svarbiausia, jog iškelta nebūtų stumdoma tarp skirtingų institucijų ir galiausiai kratomasi atsakomybės“.
Investuotojų asociacijos Kompetencijų centras siūlo keletą egzistuojančios problemos sprendimo būdų: pirma, atlikti tikslingus asmenų, pripažintų neįgaliaisiais 2005-2009 m., patikrinimus (asmenų, turinčių žemą ar vidutinę negalios grupę, darbingo amžiaus, problematiškuose regionuose). Tačiau vengti senyvo amžiaus žmonių tikrinimo, nes tai sukeltų pasipiktinimą ir neatneštų naudos. Taip pat siūlome įvesti finansinę gydytojų arba gydymo įstaigų atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo apie negalios simptomus.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba šiuo metu įtartinų diagnozių asmenis siunčia tikrintis į tą pačią gydymo įstaigą, kur jiems ir nustatyta diagnozė, o tai rodo, jog nėra efektyvios kontrolės. Kompetencijų centro nuomone, būtina įtartinus atvejus tirti nepriklausomose gydymo įstaigose.
Kompetencijų centras taip pat siūlo įdiegti elektroninę sveikatos kortelę, kurioje matytųsi įtartini įrašai ar jų nebuvimas, pvz., sunkios būklės ligonis nesilankydavo gydymo įstaigoje, nebuvo išrašoma vaistų, todėl neįgalumas atrodo įtartinai.
2011 m. „Sodra“ netekto darbingumo pensijoms išmokėjo 1,7 mlrd. litų, šių gavėjų skaičius 2012 m. gruodį sudarė 218 tūkst., o vidutinė išmoka – 628 Lt/mėn. Sulaukus pensinio amžiaus, mokama tik viena iš pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės. Leidžiama pasirinkti, kurią pensiją norima gauti. Apytiksliai 2/3 netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gaunančių žmonių nėra pensinio amžiaus.
