Pasak „Investors‘ Forum“ vyresniojo ekonomikos ir politikos analitiko Viliaus Tamkvaičio, dalį potencialių investuotojų atbaido Lietuvos politinis neapibrėžtumas, jiems nerimą kelia geopolitinė situacija.
„Kas galbūt jaučiama Lietuvoje, tai šiek tiek politinio neapibrėžtumo kiekis, kad atsiranda nauji verslo apmokestinimai ar nenuspėjami sprendimai, kurie dalį investuotojų tikrai atbaido“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V.Tamkvaitis.
„Geopolitinės rizikos investuotojų akyse yra akivaizdžios. Tą galime matyti ir brangstančiame valstybės skolinimesi (...), ir tai neišvengiamai paveikia investuotojų sprendimus, ir laukiamos grąžos, ir privalumai, kurių investuotojai ieško šioje rinkoje, jie turi atsverti tą geopolitinę riziką“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Tamkvaičio, esminių pokyčių 2024 metais šalies ekonomikoje įvykti neturėtų, tačiau išlieka daug neapibrėžtumo.
„2024 metai turėtų būti tam tikras 2023 metų tęsinys. Visgi, ką reikėtų apibrėžti, kad neigiamo neapibrėžtumo yra labai daug – tiek geopolitinė situacija, tiek paklausa eksporto rinkose, taip pat labai didelis neapibrėžtumas yra energetikos išteklių kainos“, – teigė V.Tamkvaitis.
„Jeigu mes turėtume kažkokį didžiulį energetikos išteklių brangimą, tai apsunkintų tiek mūsų eksporto rinkų ekonomikas, tiek mūsų gamintojų ir pramonės rezultatus“, – pridūrė „Investors‘ Forum“ analitikas.
Jo teigimu, nuo 2015 metų iki 2023-ųjų trečiojo ketvirčio užsienio investicijų portfelis Lietuvoje augo 93 proc. iki beveik 35 mlrd. eurų, tačiau nuo 2019 metų antrosios pusės matomas jo augimo lėtėjimas.
„Investuotojai vis lėčiau ir vis mažiau investuoja Lietuvoje ir nemažą dalį užsienio investuotojų portfelio, vadinamojo stock'o, augimą sudaro esamų investuotojų reinvesticijos“, – teigė V.Tamkvaitis.
„Šiuo metu turime tam tikrą investicijų portfelio lėtėjimą. Tai galbūt iliustruoja ir geopolitinę aplinką, bet tatip pat tai iliustruoja Lietuvos ekonomikos brandą, kai iš augančios, besivejančios ekonomikos tampame brandžia ekonomika, kuri veikia kitokiais tempais ir sudėtingumu“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, pernai, palyginti su 2022-ais, 83 proc. augo investicijos į švietimo sektorių, 64 proc. – į sveikatos bei socialinę apsaugą, 35 proc. – į energetikos sektorių.
„Visgi reikėtų suvokti, kad bazė, nuo kurios tas augimas vyko, buvo labai maža. Tikriausiai keletas investicijų į vieną kitą mokyklą ir universitetą visą šitą augimą ir sudarė“, – aiškino V.Tamkvaitis.
Pasak asociacijos atstovo, apčiuopiamo investuotojų traukimosi, išėjimo ar jų pinigų judėjimo iš Lietuvos pastaraisiais metais nepastebima.
„Problemos yra žinomos ir mūsų nariai jas identifikuoja, talentai yra pirmoje vietoje. Darbo jėgos trūkumas, ypač aukštos kvalifikacijos, jaučiamas ir šitą mes kalbame jau keletą metų“, – spaudos konferencijoje sakė „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Jos teigimu, daugelis investuotojų Lietuvą pasirinko būtent dėl darbuotojų išsilavinimo ir motyvacijos, be to, pastaraisiais metais buvo priimti sprendimai, palengvinę aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Vis dėlto, anot R.Skyrienės, būtina panaikinti 32 proc. pajamų mokestį gaunantiems dideles pajamas.
„Manau, kad yra dar kur pasistengti. Turėtų būti sprendžiamas darbo jėgos apmokestinimas, ypač tos aukštesnės kvalifikacijos“, – teigė R.Skyrienė.
R.Skyrienė ne kartą ragino panaikinti, anot jos, progresinį 32 proc. pajamų mokesčio tarifą. Toks tarifas taikomas, jei darbuotojo pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių. Įprastas GPM yra 20 proc.
