„Investuotojų lūkesčiai didėja, bet kartu matome ir tai, kad jie priima vis labiau apgalvotus, ilgalaikius sprendimus. Tai rodo, kad finansinis raštingumas šalyje auga – žmonės ne tik domisi investavimu, bet ir siekia suprasti, kaip valdyti riziką“, – sako Audra Kondrotė, „Savy“ platformos ryšių su investuotojais komandos vadovė.
Didėjančios palūkanos
Maždaug du trečdaliai apklaustųjų šiemet tikisi 10–15 proc. grąžos, o kas dešimtas – daugiau nei 15 proc. Palyginti su praėjusiais metais, lūkesčiai ūgtelėjo. Anot A.Kondrotės, tikėtina to priežastis – padidėjusios vidutinės palūkanų normos tiek vartojimo, tiek verslo paskolų segmente.
„2024-ieji buvo dosnūs investuotojams, tačiau praeities skaičiai nėra prognozė ateičiai – visuomet svarbu išlaikyti atsakingą požiūrį, vertinant tiek galimą grąžą, tiek riziką“, – teigia A.Kondrotė.
Apklausos duomenys atskleidė, kad aukščiausios grąžos (didesnės nei 15 proc.) daugiausia tikisi jaunesni nei 25 metų investuotojai – tokių yra net 22 proc. šioje amžiaus kategorijoje. Didėjant amžiui, šios grąžos besitikinti investuotojų dalis mažėja. Taip pat didesnės grąžos dažniau tikisi tie investuotojai, kurių pajamos yra mažiausios. Tarp investuotojų, uždirbančių iki 1 000 eurų per mėnesį, net 15,7 proc. siekia daugiau nei 15 proc. grąžos – tai aukščiausias rodiklis tarp visų pajamų grupių. Tuo metu tarp tų, kurių mėnesio pajamos viršija 3 000 eurų, tokių investuotojų dalis sudaro 10,1 proc.
„Mažesnes pajamas gaunantys dažniau nori greičiau auginti kapitalą ar kompensuoti finansinius apribojimus. Tą patį galime pasakyti ir apie jaunesnius investuotojus – jie dažniau linkę rizikuoti tikėdamiesi didesnės grąžos. Tuo tarpu pasiturintys bei vyresni investuotojai dažniau renkasi stabilumą ir yra linkę mažiau rizikuoti“, – aiškina A.Kondrotė.
Subalansuotas požiūris tampa norma
Didėjantis finansinis sąmoningumas atsispindi ir investavimo strategijų pasirinkimuose. Net 62,8 proc. apklaustųjų nurodė besirenkantys subalansuotą strategiją, kai investuojama į skirtingos grąžos ir rizikingumo paskolas. Tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai tokių investuotojų buvo 48,3 proc.
„Šis augimas rodo brandesnį investavimo požiūrį – investuotojai vis geriau supranta diversifikacijos, kaip vieno svarbiausių rizikos valdymo įrankių reikšmę. Konservatyvią strategiją besirenkančių dalis sumažėjo nuo 39,7 iki 32,7 proc., o agresyviai investuojančių liko vos 4,5 proc. – beveik dviem procentiniais punktais mažiau nei pernai“, – komentuoja A.Kondrotė.
Renkasi ilgalaikį investavimą
Aštuoni iš dešimties investuotojų planuoja investuoti ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Daugiausia jų orientuojasi į 2–5 metų trukmę, bet net 37 proc. žvelgia dar toliau – pasirenka investicijas ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Ši tendencija išlieka stabili jau antrus metus iš eilės.
„Tokie skaičiai rodo ilgalaikio požiūrio stiprėjimą. Matome, kad vis daugiau žmonių renkasi investuoti ne greito pelno vardan, bet ieškodami stabilios ir tvarios grąžos“, – sako „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė.
Pajamų analizė rodo, kad kuo didesnės investuotojo pajamos, tuo dažniau jis turi ilgesnį investavimo horizontą. Tarp žmonių, uždirbančių daugiau nei 3 000 eurų, daugiau nei pusė planuoja investuoti ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.
Augantis investuotojų pasitikėjimas
Apklausos rezultatai rodo, kad net pusė platformos investuotojų šiemet ketina paskoloms skirti tiek pat lėšų, kiek ir pernai. Auga ir pasitikėjimas šia turto klase – investicijas didinti planuoja 42,1 proc. respondentų (pernai – 38,5 proc.).
„Tai, kad net 9 iš 10 apklaustųjų šiemet planuoja skirti tiek pat ar daugiau lėšų investicijoms į paskolų turto klasę nei praėjusiais metais, rodo, kad investuotojai išlaiko nuoseklų požiūrį. Kai ekonominė aplinka itin dinamiška, investuotojai mato potencialą paskolų rinkoje ir vertina ją kaip patikimą investicinį sprendimą“, – sako A.Kondrotė.
Ketinančių mažinti investicijas skaičius dar labiau sumažėjo. Šiais metais mažinti investicijas planuoja tik 6,8 proc. apklaustųjų (pernai – 9,6 proc.).
Paskolos – nebėra tik pradedančiųjų sprendimas
Paskolų dalis investuotojų portfeliuose atskleidžia, kad ši turto klasė įsitvirtino kaip patikima investavimo alternatyva. Dauguma (41,4 proc.) respondentų nurodo, kad paskolos sudaro iki penktadalio jų investicinio portfelio, tačiau beveik ketvirtadaliui (24,7 proc.) jos užima 20–50 proc. dalį. Dar trečdalio apklaustųjų portfeliuose paskolos sudaro daugiau nei pusę visų investicijų.
„Tarpusavio skolinimas nebėra tik eksperimentas ar pradedančiųjų pasirinkimas. Net ir patyrę investuotojai įtraukia šią turto klasę kaip svarbų diversifikacijos elementą – siekdami ne tik grąžos, bet ir didesnio portfelio stabilumo“, – apibendrina A.Kondrotė.
Ji pabrėžia, kad paskolos gali suteikti nuoseklų pasyvių pajamų srautą ir veikti kaip atsvara kitų turto klasių svyravimams: „Tinkamai pasirinkus paskolų tipus bei įvertinus rizikas, ši priemonė gali padėti investuotojams išlaikyti balansą net ir nepastoviomis rinkos sąlygomis.“
„Savy“ apklausa buvo atlikta 2025 m. kovo mėnesį, kai buvo apklausti 427 platformos investuotojai.
Apie „Savy“
„Savy“ – pirmoji tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje, kuri sujungia žmones, norinčius pasiskolinti bei žmones, siekiančius prasmingai įdarbinti pinigus ir gauti aukštesnę grąžą. Platforma vadovaujasi atsakingojo skolinimo nuostatais ir yra prižiūrima Lietuvos banko. Nuo veiklos pradžios 2014 m. per platformą sufinansuota paskolų už daugiau nei 126 mln. Eur, o investuotojams išmokėta palūkanų suma siekia daugiau nei 19 mln. Eur. Šiuo metu savy.lt platforma vienija daugiau nei 16 tūkst. aktyvių investuotojų ir per 200 tūkst. paskolų gavėjų.
