35 – erių Goranas į darbą autobusu apie 60 km vyksta kiekvieną rytą dar nepatekėjus saulei. Vokietijos kompanijos „Draxlmaier“ gamykloje jis surenka elektronikos komponentus, naudojamus „Mercedes“ produkcijoje.
„Visą dieną esu ant kojų, o mėnesinė alga siekia 180 Eur. Jeigu skaičiuotume savaitgalius ir atostogas, tuomet būna kiek daugiau. Fiziškai su tuo susidoroju, tačiau esu ant psichologinio išsekimo ribos. Spaudimas įvykdyti nustatytas kvotas mane žudo“, – sako Goranas.
„Nenorime tokių pačių darbo sąlygų kaip Vokietijoje, bet jos turi bent kažkiek geresnės. Vasarą temperatūra pakyla iki 35 laipsnių temperatūros, o gamykloje nėra oro kondicionieriaus. Tikiuosi, kad bent nebus kaip praėjusiais metais. Tai buvo pragaras – žmonės alpdavo“, – apie darbą vokiečių įmonėje Makedonijoje kalbėjo vyriškis.
Esant dideliam nedarbo lygiui dauguma makedonų sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis.
Tačiau tokios darbo sąlygos kaip pas Goraną yra pas tūkstančius makedonų.
„Esu vieniša motina ir privalau likti čia“, – kalbėjo JAV kompanijos „Johnson Controls“, gaminančios automobilių dalis, gamykloje plušanti darbuotoja: „Neturiu kito pasirinkimo, tačiau mano psichologinė būklė sparčiai blogėja. Prižiūrėtojas nuolat mane stebi, daro spaudimą, grasina atimti priedus, jeigu neįvykdysiu dienos kvotos. Patikėkit, tai beveik neįmanoma“.
Per pastaruosius kelerius metus nedarbas Makedonijoje sumažėjo, tačiau išlieka ties 25 proc. riba. Pusė nedirbančiųjų yra jaunesni nei 29 m. makedonai. Nors darbo vietų skaičius lėtai auga, tačiau atlyginimai nuosekliai mažėja.
Remiantis oficialia statistika, vidutinis mėnesinis atlyginimas Makedonijoje yra apie 350 Eur. Tačiau net 70 proc. dirbančiųjų alga dar mažesnė. Tokiose užsienio kapitalo bendrovėse kaip „Draxlmaier“ ar „Johnson Controls“ mėnesio alga tesiekia 250 Eur, o darbuotojai priversti dirbti ir per išeigines bei šventes.
Esant dideliam nedarbo lygiui dauguma makedonų sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis. Nevyriausybinės organizacijos „Civil“ duomenimis, 2015 m. pabaigoje savo darbo vietoje mirė mažiausiai penki „Draxlmaier“ darbuotojai.
Pati „Draxlmaier Group“ aiškina, kad joje darbo sąlygos atitinka tarptautinius standartus.
Makedonijos vyriausybė šalį pristato kaip investuotojų rojų ir baksnoja į žemas algas. Tačiau tai, kas patrauklu užsienio investuotojams, dažnai reiškia blogas sąlygas vietos darbuotojams.
„Negalime tikėtis aukštesnių algų tol, kol turime aukštą nedarbą. Tai pagrindinė Makedonijos ekonomikos problema. Be to, profsąjungos yra pasyvios“, – sako Pietryčių Europos universiteto Tetove profesorius Zoranas Ivanovskis.
Kasmet Makedonijos BVP vidutiniškai ūgtelėja apie 3 proc. ir pagal šį rodiklį šalis yra viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų regione. Vis dėlto, statistika atskleidžia, kad makedonai yra vieni iš skurdžiausių europiečių ir jų pajamos siekia vos 30 proc. ES vidurkio.
Pasaulio banko skaičiavimais, norint, kad Makedonijos BVP pasiektų europinį vidurkį, šalies ūkis mažiausiai tris dešimtmečius turėtų augti ne lėčiau kaip po 4,5 proc. per metus.
