JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tris savaites grąžino Iranui virtinę griežtų sankcijų, kurios buvo atšauktos pagal 2015 metais pasirašytą svarbų tarptautinį susitarimą dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.
Antras sankcijų paketas įsigalios lapkričio pradžioje. Šios sankcijos jau apims Iranui itin svarbų naftos ir energetikos sektorių.
Iranas į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) kreipėsi liepos pabaigoje. Savo skunde jis prašo Hagoje įsikūrusio teismo teisėjų nurodyti nedelsiant atšaukti sankcijas, kurios, anot Teherano, sukels „nepataisomą žalą“.
Jungtinės Valstijos neturi teisės grąžinti tokias priemones, tvirtina Teheranas ir reikalauja kompensuoti žalą.
Anot šiitiškos respublikos, sprendimas grąžinti sankcijas, atšauktas pagal 2015-ųjų susitarimą, kuriuo siekiama pažaboti Irano branduolines ambicijas, pažeidžia 1955 metais abiejų šalių pasirašytą sutartį.
1946 metais spręsti ginčams tarp valstybių įkurtas TTT po kelių mėnesių turėtų priimti sprendimą dėl to, ar dėl Irano prašymo bus skelbiama preliminari nutartis. Galutiniam sprendimui šioje byloje priimti gali prireikti ne vienerių metų.
2015 metais penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių bei Vokietijos su Iranu pasirašytą branduolinę sutartį JAV prezidentas D.Trumpas yra pavadinęs „siaubingu vienpusišku susitarimu, nepadėjusiu pasiekti pagrindinio tikslo – užkirsti visus kelius Iranui pasigaminti atominę bombą“.
Nors visos kitos sutarties dalyvės ragino D.Trumpą nenusigręžti nuo susitarimo, jis paskelbė, kad JAV traukiasi iš sutarties ir grąžina Iranui anksčiau taikytas sankcijas.
„Nei karo, nei derybų“
Teheranas tvirtina, kad sprendimas grąžinti sankcijas pažeidžia plačiajai visuomenei mažai žinomą 1955 metų Draugystės ir ekonominių santykių sutartį ir dėl jo jau kenčia šalies ekonomika. Irano nacionalinės valiutos – rialo – kursas nuo balandžio neteko maždaug pusės savo vertės.
Virtinė tarptautinių kompanijų, tarp jų Prancūzijos „Total“, „Peugeot“ ir „Renault“, taip pat Vokietijos „Siemens“ bei „Daimler“, gražinus sankcijas sustabdė veiklą Irane.
Oro bendrovės „Air France“ ir „British Airways“ ketvirtadienį paskelbė nuo ateinančio mėnesio sustabdysiančios skrydžius į Teheraną, nes jie nebėra „komerciškai perspektyvūs“. Britų vežėja pridūrė, kad jos sprendimas nesusijęs su sankcijomis.
D.Trumpo paskelbtame dekrete rašoma, kad sankcijomis siekiama didinti finansinį spaudimą Teheranui, kad būtų rastas „visapusiškas ir ilgalaikis sprendimas“ dėl jo keliamų grėsmių, įskaitant raketų kūrimą ir jo „piktavališką“ veiklą regione, pavyzdžiui, terorizmo rėmimą.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau šį mėnesį, regis, atmetė galimybę greitu laiku pradėti derybas su JAV, pareiškęs, kad „nebus nei karo, nei derybų“ su Amerika.
Po Teherano atstovų savo argumentus antradienį pateiks Vašingtono teisininkai. Ekspertai mano, kad jie ginčys TTT jurisdikciją.
