Šalis su nerimu laukia JAV sankcijų grąžinimo, kuris oficialiai turėtų įsigalioti rugpjūčio 6 dieną.
Irano rialas sekmadienį pirmą kartą atpigo iki 100 tūkst. rialų už JAV dolerį, bet dugnas tuomet nebuvo pramuštas – per pirmadienį ir antradienį valiuta prarado dar 18 proc. vertės.
Dar sausio 1 dieną vienas JAV doleris kainavo 42,9 tūkst. rialų.
Tuo tarpu vyriausybė pradėjo veikti krizinėmis sąlygomis bei praėjusią savaitę pakeitė centrinio banko vadovą.
Savo ruožtu centrinis bankas pirmadienį paskelbtame pranešime valiutos nepastovumą aiškino „priešų konspiracija“ bei artimiausiomis dienomis žadėjo imtis atsakomųjų priemonių.
Balandį vyriausybė pamėgino nustatyti fiksuotą 42 tūkst. rialų už JAV dolerį kursą ir juodosios rinkos prekiautojams pagrasino susidorojimu.
Tačiau prekyba tesėsi, nes iraniečiai, nerimaujantys dėl galinčio užsitęsti ekonomikos nuosmukio, suskubo pirkti JAV valiutą, kurią laiko saugiu būdu išsaugoti savo santaupas arba investuoti, jeigu rialo kursas toliau smuks.
Bankams dažnai atsisakant parduoti turimus JAV dolerius už dirbtinai žemą kainą, vyriausybė birželį buvo priversta sušvelninti savo poziciją ir tam tikroms importuotojų grupėms suteikti galimybę lanksčiau veikti.
Rialo kurso kritimą paskatino Jungtinių Valstijų gegužę priimtas sprendimas pasitraukti iš 2015 metų Irano branduolinio susitarimo, dėl kurio buvo panaikintos tam tikros šaliai nustatytos sankcijos.
Jungtinės Valstijos per du kartus – rugpjūčio 6 dieną ir lapkričio 4-ąją – ketina vėl įvesti visas Iranui anksčiau taikytas sankcijas. Tai daugelį užsienio įmonių verčia nutraukti verslo santykius su Iranu.
