Teismuose sprendžiamas klampus konfliktas tarp fermą įrengusių verslininkų ir ūkininkės A.Starke ūkio. Darbus už šimtus tūkstančių eurų atlikusių įmonių „Hausera“ ir „Agroservis“ vadovai lieja priekaištus: neatgavo pinigų, ES paramos dokumentai galimai suklastoti, o ferma neatitinka patvirtinto ES paramos projekto, tad ir parama galėjo būti skirta neteisėtai.
Anot teisybės ieškančių rangovų, už tai atsakingas parašus ant dokumentų dėjęs ūkininkės tėvas, verslininkas A.Cicėnas, kurį šiemet birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kartu su buvusia prokurore pripažino kaltais dėl bandymo papirkti teisėją.
A.Starke ūkis ginasi, kad verslininkai bando formuoti viešą nuomonę, pasitelkiant 15min, ir tokiu būdu galimai daryti poveikį teismui, kuris nagrinės apeliacinius skundus.
Bet į šią istoriją įsitraukė ir teisėsauga. Į 15min klausimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsakė: „Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vienos Panevėžio rajone registruotos bendrovės galimai neteisėtų veikų. Šiame ikiteisminiame tyrime taip pat tiriama ir Jūsų minėto ūkio ūkinė-finansinė veikla. Šioje tyrimo stadijoje įtarimai niekam nėra pareikšti. Sulaukus ūkinės-finansinės veiklos tyrimo išvadų, bus sprendžiama dėl tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos.“
Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) savo tyrimo nesiima – laukia teisėsaugos išvadų.
A.Starke iš ES yra gavusi 399,8 tūkst. eurų paramą mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimui, rodo NMA portalo duomenys.
Pirmas verslininkas: įranga stovi, pinigų negavau, o mokesčius turiu mokėti
Fermų įrangą tiekiančios UAB „Agroservis“ direktorius Eugenijus Merkelis patvirtina A.Starke ūkyje montavęs įrangą, o dabar apgailestauja: „Ta įranga ten ir liko, jie naudojasi mano įranga, o aš negaliu nei išmontuoti, nei pinigų esu gavęs.“
„Tikrai norėčiau, kad visuomenė sužinotų apie juos. Buvo daromas projektas A.Starke ūkyje, bet įgaliotas asmuo buvo jos tėvas Arūnas Cicėnas, jis viską tvarkė. Jis jau yra patyręs ir ne vienoje byloje nuskambėjęs, pvz., su kelių ženklinimu. Bet nesitikėjome, kad šitaip bus su europiniais pinigais, kad dokumentai suklastoti“, – apgailestauja E.Merkelis.
Jis skaičiuoja, kad įmonė už įrangą nėra atgavusi apie 80 tūkstančių eurų be PVM, o įkliuvo itin paprastai.
„Aš pasirašiau sutartį su UAB „Krekenavos projektai“ (KP), kuri buvo generalinis rangovais, neaišku kokiais keliais. Mane samdė kaip subrangovą pagaminti fermos įrangą. Viskas buvo derinama su ūkio direktoriumi Andriumi Jasonu, kokius darbus atlikti. Mes gavome avansinį pavedimą, viskas vyko keliais etapais. Tačiau kai atėjo laikas susimokėti, A.Jasonas sako, kad nieko mes nežinome, nieko negalime padaryti tuo klausimu, reikia spręsti su A.Cicėnu“, – pasakoja E.Merkelis.
Verslininkas patikina matęs, kad KP finansinė būklė prasta, todėl buvo netgi pasirašęs trišalę sutartį, kad A.Starke ūkis su juo atsiskaitytų tiesiogiai. Tačiau tai neapsaugojo.
„A.Cicėnas nesirodydavo, bet kai galų gale teko su juo susitikti ir pradėjome kalbėtis, kodėl jūs nemokate, jis išmetė tokią versiją, kad jis jau sumokėjo. O tas sumokėjimas buvo taip – jis padarė pavedimą į KP tam, kad galėtų parodyti NMA ir gauti ES paramos pinigus. (…) Jie motyvuoja, kad sumokėjo KP. Tačiau KP iš karto vėl pervedė pinigus jiems atgal, kadangi laisva ranka A.Cicėnas KP išdavė paskolas, ir pinigai grįžo jiems atgal. Šitas paskolos davimas yra falšyvas, nėra nei notarų patvirtinta, nieko, tik aišku, surašyta, kad popieriuje būtų“, – sako E.Merkelis.
Priekaištų jis žeria ir pačiai NMA.
„O kodėl NMA nei patikrino, ar kas atitinka reikalavimus, tik patvirtino – kad viskas įvykdyta. Aš ne pirmus metus dirbu, tokie tikrinimai vyksta, valstybė skaičiuoja, o čia neatitinka pagal projektą: kur turėjo būti šėrimo tako atitvaras su fiksacija, jie įdėjo be fiksacijos, tada ventiliatorių, stogo apšildymo neatitikimai“, – stebisi E.Merkelis.
Jo įmonei netekti pinigai kelia didelių sunkumų.
„Labai blogai. Dabar aš turiu sumokėti ir PVM, ir pelno mokestį už pinigus, kurių aš nesu gavęs. Aš nežinau, kodėl pas mus valstybėje sukčiauti galima, o žmogui, kuris sąžiningai dirba, jam nepadeda išsireikalauti pinigų. Kai sutartys suklastotos, tai niekas nieko, pro pirštus žiūri. Mūsų įmonei, tai aišku, kad labai sunku“, – sako verslininkas.
Kitas verslininkas teisiasi dėl 275 tūkstančių eurų
UAB „Hausera“ vadovas Arūnas Urbonas teigia patyręs dar didesnius nuostolius – 275 tūkstančių eurų be PVM ir delspinigių, šie pinigai jo vadovaujamai įmonei yra itin reikšminga suma.
Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad paini istorija, į kurią jis įsivėlė, nebėra tik civilinis ginčas su užsakovu dėl negauto apmokėjimo – abejonių kyla dėl skirtos ES paramos teisėtumo.
A.Urbonas 15min pasakoja, kad fermos statybose 2017 m. atsidūrė joms jau prasidėjus. Įmonė vykdė rangos darbus ir įrenginėjo fermą 400 tūkst. eurų ES paramą gavusiam A.Starke ūkiui. Bet ant dokumentų buvo dedami jos tėvo, verslininko A.Cicėno, parašai. Atlygio įmonė taip pat negavo.
„Pasirašėme subrangos sutartį su KP, kuri laimėjo ūkio rangos darbų konkursą. Pradžioje mūsų paprašė atlikti metalinių konstrukcijų montavimo darbus jų medžiagomis. Tai buvo fermos (karvidės) statyba“, – vertina A.Urbonas.
Pradžioje atliktų darbų apimtis buvo nedidelė, tačiau sumontavus metalines konstrukcijas pasiūlyta darbus tęsti.
„Pradėjome gilintis, kas ta KP – žiūrime, kad jų finansinė padėtis labai prasta. Todėl mes paprašėme užtikrinimo – mūsų sąlyga, kad pasirašome trišalį susitarimą, kur A.Cicėnas arba A.Starke ūkis mums mokėtų pinigus tiesiogiai už atliktus darbus. Ir taip mes pasirašėme antrą sutartį grindų ir sienų įrengimui, o A.Starke ūkis, arba, kaip sakyt, A.Cicėnas, paruošė mums susitarimus. Garantą davė, kad už KP, kurie yra nemokūs, atsiskaitys“, – sako A.Urbonas.
Verslininkas teigė, kad gavus susitarimą su originaliais antspaudais ir A.Cicėno parašu nekilo abejonių, kad atsiskaitys. Tačiau pinigų vis nesulaukė.
„Mums visą laiką žadėjo, tikino – va, A.Cicėnas, didelis žmogus Lietuvos mastu, tik sulaukite mokėjimo prašymo, ir jūs pinigus gausite. Tvarkoje, mes dirbame. Ir šitą darbą padarėme. Tada jie prašo – vyrai, pabaikite fermą iki galo, uždenkit stogą“, – sako A.Urbonas.
„Hauseros“ vadovas tvirtina tuo metu gavęs vieną apmokėjimą 100 tūkst. eurų sumai, taip pat 44 tūkst. eurų iš KP ir tai prasklaidė baimes.
„Mes nepradėjome darbų, neužsakinėjome skardos, medžiagų, kol neturėjome antro garantinio susitarimo. Užtempė visą mėnesį, kol jį pasirašė. Na, kai pasirašė, pabaigėme ir tuos darbus. Sėkmingai pridavė valstybinei komisijai, o mus visą laiką ramino. Aišku, gal čia ir mūsų kaltė, gal nereikėjo dirbti, kol pinigų nėra“, – dabar gailisi „Hauseros“ vadovas.
Iš A.Cicėno pradėjus reikalauti apmokėjimo, šis pasikeitė.
„A.Cicėnas dedasi – aš jūsų nepažįstu, kas jūs tokie esate, nemokėsiu aš jums pinigų, nes aš sumokėjau rangovui KP, ko jūs norit iš mūsų. Aš žinau tik KP, kas čia statė, o daugiau nieko nepažįstu ir pažint nenoriu“, – nuogąstauja A.Urbonas.
Tik ėmus ruošti ieškinį teismui ir pradėjus rinkti informaciją iš institucijų, pradėjo aiškėti daugiau nemalonių dalykų.
Popieriuose ferma geresnė nei iš tiesų?
Pradėjus teismų maratoną A.Urbonas nustėro pamatęs, kad A.Starke ūkis NMA teikė galimai suklastotus dokumentus – jie neatitinka tų darbų, kuriuos A.Urbonas atlikęs.
Popieriuose ferma daug geresnė nei realybėje: ir stogas apšiltintas, ir ventiliacinis kanalas yra, ir kolonos gelžbetoninės. NMA pateiktų darbų aktų A.Urbonas tikina nepasirašinėjęs, tačiau jo parašai panaudoti gaunant ES lėšas.
Dar daugiau, teisme savo parašų išsigynė ir statybos darbų konkursą laimėję „Krekenavos projektų“ jungtinės veiklos partneriai – jie teigia tokiame konkurse nedalyvavę. A.Urbonas abejoja, ar apskritai galėjo ūkis paramą gauti.
„Hauseros“ vadovas tikina, kad teismuose išaiškėjusios aplinkybės verčia apskritai abejoti A.Starke ūkio vykdyto ES remiamo projekto skaidrumu.
„Mes su advokatu paruošėme ieškinį ir tada gavome iš NMA medžiagą, kurioje matome visą susirašinėjimą. Tas pats žmogus, A.Jasonas, buvo ir rangovo KP direktorius, o dabar jis – A.Starke ūkio direktorius. Šita afera, panašu, iš anksto buvo sutarta su KP direktoriumi ir A.Cicėnu“, – pasakoja A.Urbonas.
Jis paaiškina, kad KP pati neturi jokių atestatų, todėl ūkininkės skelbtą konkursą laimėjo pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį su kitomis bendrovėmis – UAB „Zstatyba“ ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“.
„Teismo metu išaiškėja, kad jungtinės veiklos sutarties nebuvo iš viso. Tos dvi įmonės pateikė konkursui kvalifikacinius dokumentus, net tikslino savo kvalifikaciją, bet išsigynė, kad jungtinės veiklos sutartis yra suklastota. A.Cicėnas buvo ir pirkimo organizatorius, jis pats ir statytojas, ir užsakovas“, – kalba A.Urbonas.
Jis laikosi nuomonės, kad apskritai toks konkursas negalėjo įvykti, kadangi KP be jungtinės veiklos sutarties negalėjo tokių darbų atlikti ir dalyvauti, o pats pirkimas atrodo „sufabrikuotas“, kadangi net sutarties vertė euro tikslumu atitinka paraišką paramai gauti.
Dar didesnis nemalonumas – verslininkas atrado dokumentų, kurių teigia nepasirašinėjęs, tačiau jų pagrindu A.Starke ūkis gavo ES paramos mokėjimus.
„Kai jie pervedė 100 tūkst. eurų, tuos pinigus jie norėjo atgauti iš NMA. Tačiau pagal paramos sutartį – ir kainos kitos, ir sąmata kita, ir sutartis suklastota. Tai, ką derėjosi su „Hausera“, neatitiko ES paramos sutarties. Jie persigalvojo, kad nebereikės šiltinti stogo, kad gali būti šalta ferma. Ir jie pakoregavo, pritempė dokumentus taip, kaip jiems reikia. Trys sąmatos neatitiko“, – aiškina „Hauserai“ atstovaujantis advokatas Artūras Gutauskas.
ES parama, anot jo, išmokėta remiantis netikrais dokumentais – ferma prastesnė, nei turėjo būti pagal ES paramos dokumentus.
„Sutartis suklastota, sąmata suklastota, A.Urbono parašai nukopijuoti – ne jo pasirašyta. Tam tikri darbai yra iš viso nedaryti. Stogas nešiltintas, turėjo būti du sluoksniai skardos, ir 10 cm šilumos izoliacijos. Pagal konkurso sąlygas turėjo būti gelžbetoninės kolonos, o čia – metalinės. Ties kraigu turėjo eiti ventiliacijos kanalas. „Hausera“ jiems padarė tokį, kokį užsakė, bet NMA jie pateikė aktus, lyg būtų kitoks projektas“, – stebisi advokatas ir rodo fermos nuotraukas.
Pasak advokato, NMA gauti dokumentai rodo, kad fermos karkasas sumontuotas 2016 m., tačiau realybėje tuomet dar tebuvo plynas laukas tik su išlietais pamatais, o karkasas sumontuotas tik 2017 m. liepą.
A.Gutauskas aiškina, kad į FNTT kreipėsi „Zstatyba“, „Architektūra ir konstrukcijos“, dėl galimai suklastotos jungtinės veiklos sutarties, o taip pat į FNTT kreipėsi ir „Hausera“.
Panevėžio apylinkės teismas priteisė ūkininkei A.Starke atlyginti „Hauserai“ 224,7 tūkst. eurų skolą. Dabar byla persikėlė į apeliacinį teismą.
A.Starke ūkis: esame atsiskaitę
15min bandė susisiekti su A.Cicėnu telefonu ir e.paštu, gavome komentarą A.Starke ūkio direktoriaus Andriaus Jasono vardu.
„Panevėžio apygardos teismas 2019-04-05 priėmė sprendimą, kuris mūsų (ūkininkės A.Starke) netenkino. Šis sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą. Iš Jūsų pateikiamų klausimų matyti, kad UAB „Hausera“ bando formuoti viešą nuomonę, pasitelkdama Jus, ir tokiu būdu galimai daryti poveikį teismui, kuris nagrinės apeliacinius skundus. Kol civilinė byla nėra išnagrinėta, jokių papildomų komentarų teikti nenorėtume.
Iš klausimų taip pat matyti, kad UAB „Hausera“ Jums yra išdėsčiusi savo poziciją, kuri yra neteisinga. Tokiu būdu, daromas spaudimas mums, kad už fermos statybą būtumėm priversti sumokėti antrą kartą, nors jokių įsipareigojimų prieš UAB „Hausera“ nesame prisiėmę. Visus įsipareigojimus rangovui UAB „Krekenavos projektai“ esame įvykdę ir sumokėję visą rangos sutartyje numatytą kainą“, – pateikiamas komentaras.
Prieštarauja: turėjo atsiskaityti su mumis tiesiogiai
„Hauseros“ atstovai pripažįsta, kad teisme nustatytas faktas, kad ūkis atliko pavedimų „Krekenavos projektams“, tačiau, anot jų, pagal pasirašytus susitarimus atsiskaitoma turėjo būti tiesiogiai su „Hausera“.
„Teismo metu KP direktorius D.Survila teigė, kad gautus pinigus iš ūkio, A.Cicėno nurodymu ir A.Cicėnui dalyvaujant jis pervesdavo atgal į ūkį, kaip skolas ir paskolas. Bet „Hauserai“ nemokėdavo“, – stebisi verslininkas A.Urbonas.
„Pasidarė konkursą tokiomis kainomis, kokiomis norėjo, laimėjo neaišku kas, be kvalifikacijos, iš konkurso išmetė Panevėžio statybos trestą, tebūnie. Tuomet pakišo NMA jungtinės veiklos sutartį, kurios du dalyviai nepripažįsta. Suklastotos sutarties pagrindu sudarė subrangos sutartį su „Hausera“ ir tada pasiėmė paramą iš NMA, pateikdami vėl kitokius dokumentus“, – apibendrindamas nuostabos neslepia ir „Hauseros“ advokatas.
Anot jo, nepaisant visko, ūkis turi atsiskaityti su „Hausera“ tiesiogiai pasirašytų susitarimų pagrindu.
NMA laukia, kol tyrimą baigs teisėsauga
Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino, kad ši situacija jau yra žinoma, tačiau kol tyrimą atlieka teisėsauga, plačiau situacijos nekomentavo.
„Jūsų pateikta informacija apie ūkininkės A.Starke ūkį NMA yra žinoma. Pažymime, kad NMA savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, todėl siekdama išsiaiškinti situaciją, NMA šiuo metu atlieka teisės aktuose bei procedūrose įtvirtintus veiksmus, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis“, – teigiama NMA komentare.
Agentūra neteikė daugiau informacijos motyvuodama tuo, kad tai gali pakenkti tyrimo rezultatams, o fizinio asmens duomenis saugo ES direktyva.
Jei būtų nustatyti pažeidimai, už tai grėstų sankcijos.
„Nustačiusi pažeidimus paramos gavėjo veikloje, NMA, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, taiko atitinkamo pobūdžio sankcijas. Sankcijų dydžiai bei taikymo tvarka yra numatyta Sankcijų metodikoje, priemonių įgyvendinimo ir administravimo taisyklėse. Taikytinos sankcijos dydis priklauso nuo pažeidimo reikšmingumo, masto, sunkumo ir pasikartojimo.
NMA, vadovaudamasi paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais bei nustatytomis procedūromis, periodiškai atlieka patikras vietoje, vertina paramos gavėjų teikiamas ataskaitas, tikrina informaciją oficialiuosiuose registruose, atlieka kitus teisės aktuose numatytus veiksmus“, – teigiama NMA komentare.
„Zstatyba“ vadovas: suklastojo dokumentus, dėl to ir mes įtraukti
Byloje atsakove įtrauktos įmonės „Zstatyba“ vadovas Egidijus Jurys įsitikinęs, kad jo bendrovė neturėtų būti atsakinga ir apskritai neturėtų dalyvauti bylose.
„Mes čia atsidūrėme dėl dokumentų klastojimo – suklastojo mums dokumentus ir mes papuolėm. Mes visiškai neturėjom būti ten papuolę. Bet kadangi atsirado suklastota jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią mes buvome įtraukti, taip ir mes ten atsidūrėm. Mes visiškai nedalyvavom pirkime“, – sako E.Jurys.
Anot jo, Panevėžio apylinkės teismas visiškai išteisino bendrovę ir priteisė patirtas išlaidas.
„Byla labai klampi, ir mes dėl dokumentų klastojimo esame parašę pareiškimą prokuratūrai, prokuratūra yra perdavusi FNTT tyrimui, ten atliekamas tyrimas. Ne tik mūsų dokumentai yra suklastoti, yra ir daugiau. Yra „Architektūra ir konstrukcijos“, yra ir pačios „Hauseros“ atžvilgiu priklastotų dokumentų, atliktų darbų aktų, kurie buvo pateikti NMA“, – stebisi „Zstatybos“ vadovas.
Anot jo, tokia situacija galėjo ir nekilti, jei NMA, vertindama paraiškas, reikalautų dokumentų originalų, o ne kopijų.
„Didžiausia blogybė, aš manau, ta, kad čia, siekiant gauti ES paramą, ją įsisavinant, vykdant fermos statybos projektą – NMA nereikia jokių dokumentų originalų, tam užtenka dokumentų kopijų. Ir tų kopijų pridarė kokių tik reikia. O jau kas pridarė, dabar ir aiškinasi prokuratūra, FNTT“, – sako E.Jurys.
„Architektūra ir konstrukcijos“ vadovas Marius Reizgevičius komentuoti atsisakė.
