Infliaciją labiausiai jaučia estai
Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis (41 proc.) lietuvių, nepaisant aukštų kainų, nejaučia perkamosios galios pasikeitimo, nors 31 proc. respondentų jos visgi sumažino finansines galimybes. Tačiau kaimynams situacija atrodo sudėtingesnė – pokytį pajautė 39 proc. latvių ir 53 proc. estų.
„Lietuva tarp Baltijos šalių yra paskutinėje vietoje pagal gyventojų, kurių perkamoji galia dėl aukštų kainų, pablogėjo. Tokių yra 31 proc.“ – nurodė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, net šių metų birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus buvo geriausia nuo 2007 m. kovo. Tuo metu Estija labai išsiskiria neigiamu požiūriu.
„Tai pirmiausiai lemia ekonomikos ciklas, Estija šiuo metu vis dar yra recesijoje. Matome, kad Lietuvos ekonomika šiais metais išaugs 2 proc., o Estijos BVP susitrauks 0,3 proc.
Kita problema – aukštas Estijos gyventojų įsiskolinimo lygis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Estijos gyventojų paskolų įsipareigojimai sudaro 35 proc. nuo BVP ir tai yra aukšiausias rodiklis Baltijos regione. Ta didžiausia skola labiausiai spaudžia Estijos gyventojų perkamąją galią žemyn, nes kuo didesnė skola, tuo daugiau pinigų žmonės turi išleisti paskolų aptarnavimui.
Taip pat Estija yra labai priklausoma nuo prekybos su Skandinavijos rinkomis. Kadangi Skandinavija taip pat dabar kenčia nuo aukštų palūkanų, atitinkamai Estijos užsienio prekyba dėl to nukentėjo ir tai yra dar viena priežastis, kuri nulėmė Estijos atsilikimą nuo kitų Baltijos šalių pagal ekonomikos ciklą“, – aiškino A.Izgorodinas.
