Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas Andrius, kurį nustebino Lietuvos pašto ir Muitinės departamento veiklos greičiai. Vaikinas pasakojo prieš maždaug du mėnesius užsisakęs siuntą iš Kinijos, kurios vertė viršijo 22 eurus. Tokios prekės apmokestinamos importo PVM ir turi būti deklaruojamos muitinėje.
Siuntinio kelionė iki Lietuvos truko apie mėnesį ir jau kovo 25 dieną skaitytojas pamatė, kad prekė yra mūsų šalyje, Lietuvos pašto skirstymo cente.
„Iškart deklaravau ir išsiunčiau informaciją apie siuntą. Apie savaitę nieko neatrašė, vėliau gavau atsakymą, kad informacija apie siuntą yra muitinėje. Po savaitės gavau informaciją, kad galėsiu sumokėti nesuprantamą jų mokestį už pašto paslaugas ir Pridėtinės vertės mokestį (PVM)“, – pasakojo jis.
Greičiau iš Britanijos nei iš Lietuvos pašto
Lietuvos paštas nurodo, kad siunčiamas prekes iš arba į trečiąsias šalis, nepriklausančias Europos Sąjungai, reikia deklaruoti muitinėje. Importo PVM apmokestinamos visos iš ne ES šalių į Lietuvą atsiunčiamos komercinės siuntos, kuriose gabenamų prekių vertė viršija 22 eurus, importo muitai (jei nustatyti) taikomi tokių prekių vertei viršijus 150 eurų ribą.
Lietuvos paštas savo oficialiame puslapyje nurodo padedantis sutvarkyti visus muitinės formalumus: gavėjų ir siuntėjų vardu muitinėje deklaruoja prekes, patikrai pateikia siuntas, saugo jas, kol bus įformintos muitinės procedūros, surenka muitinės apskaičiuotas mokėtinas importo mokesčių (jei taikytina) sumas.
Lietuvos pašto deklaracijos pateikimo muitinei mokestis – 8,69 euro.
Tris savaites Lietuvoje esančio savo siuntinio laukęs ir niekaip nesulaukęs vyras galiausiai neapsikentė ir balandžio 6 dieną tą pačią siuntą užsisakė britiškoje „Amazon“ e.parduotuvėje. Vyrui prekės išmuitinimas buvo įskaičiuotas jau į bendrą kainą ir atsiėjo žymiai mažiau nei Lietuvos pašte. Be to, užsakytą prekę jau po 6 dienų Andrius pasiėmė iš kurjerio.
Tačiau vaikiną labiausiai piktina ne siuntų pristatymo iš užsienio greičiai, o tai, kiek trunka ir kiek kainuoja sutvarkyti visus dokumentus Lietuvos pašte ir muitinėje.
„Paštas yra kaip tarpininkas tarp muitinės ir kliento. Problema, manau, tiek muitinėje, tiek pašte. Pašte, nes trunka nenormaliai ilgai ir paslaugos mokestis absurdiškas. Siunčiant iš „Amazon“ siuntimo ir išmuitinimo paslaugos tiek nekainavo. O muitinėje problema, kad paprastam žmogui neįmanoma deklaruoti pačiam“, – įsitikinęs Andrius.
Jis pabrėžė, kad Muitinė nesuteikia progos pačiam deklaruoti prekes ir dėl to žmonės yra priversti mokėti tarpininkams.
„Iš šono susidaręs vaizdas, kad kažkas sukirto rankomis ir pelnosi iš to, kad žmonėms nėra sudaryta sąlygų normaliai deklaruoti siuntas. Kiek teko girdėti, užsienio šalyse tokių nesąmonių nėra“, – 15min sakė jis.
Viskas dėl padidėjusio siuntų kiekio
Lietuvos pašto atstovai patikino, kad su Andriaus siunta viskas yra gerai, ji sėkmingai perėjo išmuitinimo procesą ir jau artimiausiu metu turėtų pasiekti gavėją. Tiesa, kaip jau minėta, Andrius tą pačią prekę jau gavo užsisakęs kitur.
Nors Lietuvos pašto svetainėje nurodoma, kad esant dideliam siuntų kiekiui deklaruojamų prekių informacijos apdorojimas gali užtrukti iki 5 dienų, komunikacijos departamento atstovė Ugnė Bartašiūtė pateikia kitą atsakymą.
„Siuntų iš trečiųjų šalių apdorojimas įprastu metu dėl muitinės bei kitų procedūrų vyksta iki 3 savaičių, o šiuo metu dėl netolygių siuntų srautų ir padidėjusio bendro jų kiekio terminas yra pailgėjęs“, – nurodo ji.
Tiesa, vėliau U.Bartašiūtė pažymėjo, jog nurodomos 5 dienos – tik vienas iš etapų, kuomet tarp Lietuvos muitinės ir Lietuvos pašto apsikeičiama informacija. Tris savaites trunka apdoroti visą siuntos procesą – nuo jos gavimo, išskirstymo, išmuitinimo iki pristatymo gavėjui.
Taip pat ji pažymi, kad artėjant liepos mėnesiui, kada bus panaikinta PVM lengvata mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, ketinama keisti deklaravimo kainodarą.
„Šiuo metu visa prekybos rinka aktyviai dirba, kad PVM būtų galima apmokėti iš karto pirkimo metu. Įgyvendinus tokius sprendimus, atsiras galimybė mažos vertės siuntoms, kurioms netaikomi muito mokesčiai, taikyti mažesnį nei dabartinis deklaravimo mokestį“, – nurodoma U.Bartašiūtės atsakyme 15min.
Deklaruoti gali patys, bet tai sudėtinga
Muitinės departamento komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė tikino, jog pašto bei skubių siuntų vežėjai, kaip asmenys, įvežę siuntas iš trečiųjų šalių, yra atsakingi, kad visos siuntos būtų tinkamai deklaruotos muitinei.
Atsižvelgiant į tai, kad pašto siuntų bei skubių siuntų gabentojai aptarnauja didelį kiekį asmenų ir gabena mažavertes siuntas, teisės aktai numato, kad šie subjektai gali siuntas deklaruoti muitinei, nesudarę su atstovaujamais asmenimis sutarties dėl tarpininkavimo muitinėje paslaugų.
„Šis sprendimas siuntų gabentojams labai paspartina siuntų pristatymo procesą, nes siuntos deklaruojamos siuntų gabentojų turimos informacijos pagrindu, pasinaudojant „sistema – sistemai“ deklaravimo metodu arba pasinaudojant pašto siuntų gabenimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytais supaprastinimais“, – kalbėjo ji.
Tačiau, pasirodo, žmonės gali patys deklaruoti savo prekes. Tiesa, visa tai skamba painiai ir sudėtingai. H.Rukšėnienė nurodo, kad šiuo atveju asmuo turi kreiptis į siuntos gabentoją ir atsisakyti atstovavimo muitinėje paslaugos, nes siuntų gabentojas šią siuntą turi atskirti iš bendro srauto, ir, esant siuntai laikinojo saugojimo būsenoje, laukti, kol asmuo pateiks šiai siuntai importo deklaraciją.
Jeigu asmuo atsisako skubių siuntų vežėjo ar Lietuvos pašto paslaugų (asmens teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugos) ir pageidauja importo deklaraciją pateikti pats, jis turi sudaryti sutartį su teritorine muitine.
Pasirašius sutartį, asmeniui suteikiami prisijungimo prie muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) duomenys. Taip pat asmuo privalo registruotis Muitinės prievolininkų registre ir jam bus suteikiamas asmens identifikavimo kodas (EORI). Sudarius sutartį, elektronines deklaracijas reikėtų pildyti naudojantis „MDAS Verslininko portalu“: http://www.lrmuitine.lt/web/guest/592, čia esančia deklaracijos pildymo instrukcija.
„Asmenys, pasirinkę patys deklaruoti gaunamą siuntą importo procedūrai, turi įveikti sudėtingą deklaravimo procesą. Europos Sąjungos teisės aktai iki šių metų liepos 1 d. nenumatė kokių nors supaprastinimų asmenims deklaruojant smulkias siuntas.
Prekybos su trečiosiomis šalimis reguliavimas yra ES kompetencija, jis susideda iš gana sudėtingų procesų, todėl žmogui, norinčiam pačiam deklaruoti prekę, reikia žinoti (turėti specialių žinių), kaip suklasifikuoti prekę, kaip nustatyti muitinę vertę, galbūt importuojamai prekei taikomi draudimai ar apribojimai, preferencijos ir pan. Todėl paprastai visame pasaulyje asmenys, siekdami išvengti klaidų, pateikdami muitinės deklaraciją muitinei, naudojasi atstovų, teikiančių atstovavimo muitinėje paslaugas, galimybėmis“, – aiškino ji.
H.Rukšėnienė pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos portalas, kuris sukurtas daugiau kaip prieš dešimtmetį, yra ne itin draugiškas vartotojui.
„Todėl Lietuvos muitinė, keičiantis teisiniam reglamentavimui, numato įdiegti naują Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos portalą, skirtą smulkių siuntų deklaravimui“, – žadėjo ji.
Pokyčiai nuo liepos 1 dienos
O kas keičiasi nuo liepos 1 dienos? Anot U.Bartašiūtės, siuntos iš Kinijos sudaro apie 70 proc. visų iš užsienio gaunamų siuntų, todėl ji prognozuoja, kad pristatymo terminas bus ilgesnis dėl prisidėjusio deklaravimo proceso.
„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad pokyčiai įsigalioja nuo liepos 1 d. Nuo tos dienos visos Lietuvą pasiekusios siuntos su prekėmis iš trečiųjų šalių bus apmokestinamos importo PVM, turės būti deklaruojamos – net jeigu siunta bus užsakyta birželio mėnesį, jeigu ji Lietuvą pasieks liepos mėn., jai bus taikomos naujos taisyklės. Atsižvelgdami į tai, o kartu ir į pandemijos nulemtus logistinius nesklandumus, rekomenduojame siuntomis iš trečiųjų šalių pasirūpinti kuo anksčiau“, – sakė ji.
Taip pat ji pažymi, kad artėjant šiems pokyčiams, tinkamas siuntų adresavimas bus itin svarbus – tai lems ir sklandesnius išmuitinimo procesus. Pasak jos, užsisakant prekes internetu, reikalinga nurodyti tiek savo vardą, tiek pavardę, nes šie duomenys yra reikšmingi formuojant muitinės deklaracijas.
„Itin svarbu pateikti mobilųjį telefono numerį bei el. pašto adresą – šiais būdais Lietuvos paštas informuoja klientus apie į Lietuvą iš trečiosios šalies atkeliaujančias siuntas, prašome pateikti deklaravimui duomenis, juos patikslinti – daugelį šių žingsnių bus galima atlikti dar iki siuntai pasiekiant Lietuvą, o jai pasiekus beliks tik atlikti formalumus“, – aiškino Lietuvos pašto atstovė U.Bartašiūtė.
Lietuvos muitinės atstovės H.Rukšėnienė teigimu, kadangi importo PVM bus apmokestinamos visos siuntos, darbo krūvis padidės ir muitinei, ir Lietuvos paštui, ir smulkių siuntų vežėjams. Verslas ir muitinė tam ruošiasi: rengia teisės aktus, pritaiko informacines sistemas, susitikimuose aptaria kylančius klausimus, laikydamiesi nuostatos, kad klientas neturi patirti trikdžių.
„Šiuo metu muitinėje yra kuriama supaprastintos importo deklaracijos pateikimo programinė įranga (naujas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos portalas), kuria nemokamai galės naudotis pats žmogus (privatus asmuo) deklaruodamas muitinei prekes, kurių muitinė vertė iki 1000 eurų. Ši programinė įranga turėtų pradėti veikti nuo 2021 m. liepos 1 dienos.
Tačiau norintys šiuo įrankiu naudotis muitinės klientai turi nueiti tam tikrą gerėjančio elektroninio raštingumo kelią, muitinė – taip pat“, – kalbėjo ji.
15min primena, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojantis importo PVM lengvatos panaikinimas mažavertėms siuntoms reiškia, kad ne ES šalyje įsigyta ir paštu atsisiunčiama prekė, nepriklausomai nuo jos vertės, turės būti apmokestinama importo PVM.
Visos siuntos, tiek su iš anksto apskaičiuotais ir surinktais mokesčiais, tiek tos, už kurias importo mokesčiai dar nebus surinkti, privalės būti deklaruojamos LR Muitinėje, t. y. informacija apie siuntą bus pateikiama muitinei, kad ji įvertintų siuntai taikytinus mokesčius.
