Nuo sausio 1-osios visoje ES įsigaliojo vadinamasis PRIIPS reglamentas, apimantis populiariausius investicinius produktus, kuriais taupoma senatvei, vaikų mokslams, ar draudžiamasi nelaimių atveju.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) skaičiuoja, kad finansiniais produktais, platinamais gyvybės draudimo bendrovių, Lietuvoje naudojasi apie 430 tūkstančių gyventojų. Populiariausias – investicinis gyvybės draudimas, kuriuo taupoma senatvei ar saugomasi nuo ligų ar kitų nelaimių.
„Kiekvienas vartotojas nuo šiol gaus dar daugiau informacijos, be to, einama link to, kad atsirastų ir daugiau galimybių palyginti, ką siūlo skirtingi paslaugų teikėjai“, sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Be to, rudenį įsigalios ir nauja direktyva, kuri reguliuos draudikų kvalifikaciją. Asociacija skaičiuoja, kad rinkos dalyvių investicijos į naujų reikalavimų įgyvendinimą 2017-2018 m. turėtų siekti daugiau nei 2,1 mln. Eur.
Matys riziką
ES reikalauja, kad informacija būtų pateikta standartizuota. Jau dabar šie dokumentai yra skelbiami viešai gyvybės draudimo paslaugas teikiančių bendrovių interneto svetainėse ir bus pateikiami kiekvienam, besidominčiam investavimui skirtais produktais.
„Kiekvienam planuojančiam investuoti bus pateikta daugiau investavimo scenarijų įvertinimui, kokia yra rizika, kokie mokesčiai yra taikomi ir kokia tikėtina grąža, kiek lėšų galima sukaupti per skirtingą laikotarpį, kokio poveikio galima tikėtis savo investuotoms lėšoms iš karto ir po kelių dešimtmečių.
Tai reiškia daugiau paprastesnės informacijos visiems žmonėms, kurie nori atsakingai rūpintis savo ir savo artimiausių žmonių finansiniu saugumu“, – sako „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas.
Draudikai netgi turės atitikti vienodus kvalifikacijos reikalavimus – rudenį visose ES šalyse turėtų įsigalioti Draudimo produktų platinimo direktyva.
„Visos ES mastu bus užtikrintas ir suvienodintas aukštas draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių darbuotojų profesionalumo ir kompetencijos lygis. Visiems bus nustatyti vienodi nuolatinio mokymosi ir tobulinimosi reikalavimai – draudimo tarpininkai privalės kelti kvalifikaciją po 15 valandų kasmet, o jų profesinės žinios turės atitikti jų veiklos sudėtingumą“, – sako LGDĮA prezidentas.
M.Dubnikovas patikina, kad draudimo paslaugos tampa dar patrauklesnės gyventojams, daugėja reikalavimų draudimo bendrovėms, griežtinamas pardavimo procesas.
„Kas yra bendri reikalavimai – ir iki šiol visą informacija mes pateikdavom visą informaciją klientui. Suvienodinus reikalavimus visos ES mastu, klientas žinos kurioje eilutėje ieškoti konkrečios informacijos“, – sakė M.Dubnikovas.
Jau investavo į pakeitimus
Pasak „Aviva Lietuva“ finansų direktorės Ritos Nogės, ruošiantis PRIIPS reglamento ir direktyvos įgyvendinimui įmonės per pastaruosius porą metų atliko milžinišką darbą: investavo į informacinių sistemų sprendimus, parengė ir apdorojo didžiulius kiekius naujos informacijos, apmokė darbuotojus ir tarpininkus bei atliko daug kitų svarbių pasiruošimo darbų. Darbus prižiūri Lietuvos bankas.
„Bendrovės jau šiai dienai atliko didžiulį darbą, investavome į IT sistemas, apdorojame didžiulius kiekius informacijos, apmokyti darbuotojai, tarpininkai, jau šiai dienai investavome apie 700 tūkst. eurų ir šiemet dar laukia didelės investicijos“, – sako ji ir skaičiuoja, visos išlaidos draudimo bendrovėse viršys 2 mln. eurų.
„Tai yra didelės naujovės, produktai skirtingi, todėl natūralu, kad kyla ir klausimų, pavyzdžiui, dėl metodikos taikymo, kuriuos bandome aiškintis ir spręst“, – priduria R.Nogė.
Asociacijos prezidentas pastebėjo, kad reikalaujama naujas taisykles taikyti netgi senoms sutartims – tą jis vadino pertekliniais reikalavimais.
„Visoms senoms sutartims taikyti naujus reikalavimas – n e tik perteklinis dalykas, bet ir neįmanoma realizuoti, nes kai kurių dalykų be žmonių sutikimo netgi negalima keisti“, – sako A.Bakšinskas.
Rinka traukėsi, bet tikisi augimo
2017 m. Lietuvos gyvybės draudimo rinka nežymiai susitraukė – LGDĮA duomenimis, pernai gyvybės draudimo įmokos siekė 231,4 mln. Eur ir buvo 6,2 proc. mažesnės negu 2016 m. Šiuos pokyčius asociacija sieja su lubų gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimui įvedimu, dėl ko nemažai daliai klientų prireikė koreguoti savo taupymo ir kaupimo įpročius.
Tuo tarpu į 2018-uosius gyvybės draudimo bendrovės žvelgia optimistiškai ir prognozuoja 7-8 proc. rinkos augimą.
Pernai išmokas gavo apie 34 tūkst. kartų – beveik tiek, kiek gyventojų yra Marijampolė, išmokų dydis augo 11 proc., lyginant su 2016 metais, ir siekė apie 15 mln. eurų.
M.Dubnikovas patikina, kad dėl didesnio skaidrumo rinkoje augs konkurencija.
„Tie reikalavimai veda prie didesnės konkurencijos, ir tikslas visų šitų pokyčių yra konkurencijos augimas. Ką dabar padarėme – didesnis atvirumas, jis lemia skaidresnį suvokimą pačių produktų, ir natūralu, kad konkurencija tampa efektyvesne. Ji ir iki šiol buvo ganėtinai arši, bet šiuo atveju veda prie dar didesnės konkurencijos“, – pripažįsta M.Dubnikovas.
O LGDĮA prezidentas pažėrė ir kritikos valdžiai, kad taupymas nėra skatinamas.
„Vietoje to, kad būtų skatinami žmonės taupymui, kad būtų supratimas, jog žiauriai atsiliekame nuo Vakarų valstybių, tai priešingai, tik itin yra stabdomas procesas: tiek persistengiama realizuojant direktyvą, tiek įvairūs apribojimai įvedami, tiek gąsdinimai, kad bus ribojama. Tai žmogus, nežinodamas perspektyvos, kaip bus po kelių metų, kokias periodines įmokas pasirinkti – visa tai labai stabdo apsisprendimą“, – sako A.Bakšinskas.
