ECB vadovė spaudos konferencijoje Vilniuje, paklausta, kokią žinutę perduotų Lietuvos gyventojams, kurie ECB valdančiajai tarybai sparčiai pakėlus palūkanų normas susiduria su brangiausiomis paskolomis eurozonoje dėl rinkoje dominuojančių kintamų palūkanų normų, tvirtino, kad reikia nepamiršti priežasties, kodėl ECB nusprendė pakelti palūkanų normas.
Pasak jos, palūkanų normų padidinimas padėjo sumažinti infliaciją, kuri Lietuvoje viršijo 20 proc.
„Kaip pastebėjote, jau pradėjome mažinti palūkanų normas – iki šiol jas sumažinome 100 bazinių punktų, ir šiuo metu palūkanų normos siekia 3 proc. Kelionės kryptis yra aiški, ir ji nukreipta žemyn. Tai nėra paskutinis palūkanų normų sumažinimas, kurį atlikome.
Viliamės, kad šie sprendimai bus tinkamai perduoti per bankų sistemą ir bus naudingi žmonėms, kurie skolinasi ar jau yra pasiskolinę, ypač jei Lietuvoje taikomos kintamos palūkanų normos“, – pabrėžė C.Lagarde.
ECB ketvirtadienį jau ketvirtą kartą šiemet bazines palūkanas sumažino 25 baziniais punktais (0,25 procentinio punkto).
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus priminė, kad dėl kintamų palūkanų normų dominavimo Lietuvoje imtasi ir įstatyminių pokyčių. Pasak jo, Lietuvoje 90 proc. paskolų išduota kintamomis palūkanų normomis.
„Priimti įstatymų pakeitimai palengvins finansavimo galimybes, padidins konkurenciją rinkoje ir sumažins fiksuotų palūkanų normų komponentą. Be to, bankams įvestas reikalavimas siūlyti tiek fiksuotas, tiek kintamas palūkanų normų sutartis“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos banko metinėje konferencijoje, kuri yra skiriama euro įvedimo Lietuvoje dešimtmečiui, dalyvaujanti ECB vadovė įvertino ir Lietuvos pažangą prisijungus prie euro.
„Kai pažvelgiu į ekonomikos augimo rodiklius ir pažangą, manau, kad buvimas euro zonoje padėjo Lietuvai tapti sėkmingesnei ir labiau apsaugotai nuo svyravimų, įskaitant tuos, kurie susiję su užsienio valiutomis“, – teigė ECB vadovė.
