Kokia apskritai yra Šiaurės Korėjos ekonomikos padėtis?
Ji nėra gera. Šiaurės Korėjos ekonomika yra pasaulyje labiausiai centralizuota, mažiausiai atvira ir chroniškai serga. Taip apie Šiaurės Korėją rašo JAV Centrinės žvalgybos agentūra, renkanti informaciją apie įvairias pasaulio šalis JAV valdžios institucijoms.
Pramonės kapitalas kenčia dėl menkų investicijų, trūkumo, prastos vadybos. Didelės karinės išlaidos eikvoja resursus, reikalingus investicijoms.
Skaičiuojama, kad 2011 metais šalies BVP augo 0,8 proc. Tačiau Jungtinių Tautų skaičiavimai rodo, kad Šiaurės Korėjos ūkis 2011 metais smuko 0,1 proc.
Tuo metu Pietų Korėjos ekonomikos augimas 2011 metais siekė 3,6 proc., pernai – 2 proc.
Pagrindiniai Šiaurės Korėjos pajamų šaltiniai
Centrinės žvalgybos agentūros faktų knyga skelbia, kad pagrindinės Šiaurės Korėjos pramonės šakos yra kariniai produktai, mašinos, elektra, chemikalai, kasyba, metalurgija, tekstilė, maisto pramonė ir turizmas.
Pagrindiniai šalies eksporto produktai – mineralai, metalurgijos produktai, tekstilė, žemės ūkio ir žuvininkystės produktai. Šalis importuoja daug naftos, anglies kokso, mašinų ir įrenginių, tekstilės ir grūdų.
Naujienų portalo „News Focus International“ vyriausiasis redaktorius Jang Jin-sungas tikina, kad daug pinigų Šiaurės Korėja gauna prekiaudama su Kinija.
Pastarąjį dešimtmetį Pietų Korėja buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Kinija pagrindine partnere tapo visai neseniai.
Šiaurės Korėjos verslininkai, dirbantys su Kinija, turi atiduoti dalį pelno, dažniausiai virš 50 proc., valdžios organizacijai „38-oji tarnyba“ kaip lojalumo mokestį.
Pagrindiniai Šiaurės Korėjos prekybos partneriai
Kinijai tenka 67,2 proc. Šiaurės Korėjos eksporto ir 61,6 proc. importo (2011 metų duomenys). Į Pietų Korėją eksportuojama 19,4 proc. produkcijos, importuojama – apie 20 proc. Į Indiją eksportuota apie 3,6 proc. prekių, importas iš Europos Sąjungos sudarė apie 4 proc. Šiaurės Korėjos importo 2011 metais.
Profesorius Jimas Hoare'as iš Rytų ir Afrikos studijų universiteto Londone įsteigė Didžiosios Britanijos ambasadą Šiaurės Korėjoje 2001 metais. Jo teigimu, pastarąjį dešimtmetį Pietų Korėja buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Kinija pagrindine partnere tapo visai neseniai.
„Kinijos produkcijos pilna šalyje. Kinija aprūpina Šiaurės Korėją nafta, maistu ir apskritai viskuo pradedant autobusais ir baigiant tualeto sėdynėmis“, – sakė J.Hoare'as.
Manoma, kad Pekinas jaučiasi saugiau, būdamas Šiaurės Korėjos kaimynas nei JAV ar Pietų Korėja. Visgi Kinija atsisuko prieš Šiaurės Korėją, kai pritarė Jungtinių Tautų rezoliucijai, smerkiančiai Šiaurės Korėjos branduolinį testą.
Kaip gyvena korėjiečiai?
UNICEF 2011 duomenimis, maždaug ketvirtadalis Šiaurės Korėjos gyventojų (apie 6 mln.) neturėjo pakankamai maisto. Maždaug milijonas jų – vaikai iki 5 metų. Kas trečias vaikas yra nusilpęs.
JAV laikinai sustabdė maisto siuntas į Šiaurės Korėją 2009 metais po to, kai Šiaurės Korėja pradėjo atsisakyti siuntų, taip pat dėl Pchenjano branduolinės programos ir baimės, kad siuntos nepasiekia tų, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
2012 metų kovą Pchenjanas sutiko šiek tiek pristabdyti savo branduolinę ir raketų programas mainais į JAV maisto siuntą. Tiesa, tą patį mėnesį Šiaurės Korėja pranešė apie dar vienos raketos bandymą, dėl ko susitarimas su JAV buvo nutrauktas.
Dabar žmonės daugiausia pajamų gauna iš juodosios rinkos, nes valstybės mokamos algos yra praktiškai bevertės.
Kodėl Šiaurės Korėjos ūkis toks silpnas?
1970 metais Šiaurės Korėjos pramonė buvo sunkioji, susitelkusi prie rytinės pakrantės. Šiaurės Korėja kurį laiką Azijoje kartu su Japonija buvo pagrindinė pramoninė valstybė. Šiaurės Korėja taip pat pasipelnė iš Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos, nors ir nebuvo jos narė.
Tačiau Sovietų Sąjungos griuvimas ir stichijos lėmė pramonės nuosmukį, kuris ilgainiui tik gilėjo. Šaliai pradėjo trūkti naftos. „Šalis gaudavo naftą iš Sovietų Sąjungos, tačiau jau nebegauna“, – sakė J.Hoare'as.
Taip pat nuo tada labai prastai sekėsi ir žemės ūkiui. „Žemė yra nusidėvėjusi, žmonės yra nusidėvėję, įranga pasenusi“, – sakė profesorius.
Tačiau, jo teigimu, labai sunku gauti patikimos informacijos apie Šiaurės Korėjos ekonomiką. Valdžia oficialios statistikos neskelbia nuo pat 1960-ųjų.
Naujos sankcijos nebeleidžia Šiaurės Korėjai pardavinėti prabangos prekių – tokių kaip jachtos ir juvelyrikos dirbiniai.
Apie Šiaurės Korėjos valiutą
Valstybės oficiali valiuta yra Šiaurės Korėjos vona, tačiau kainos yra susietos su doleriu, taip pat ir juodojoje rinkoje, tuo metu pati vona yra praktiškai bevertė. Pchenjanas bandė perkainoti valiutą, tačiau to padaryti nepavyko, nes visi jau naudojo prekybai JAV dolerį.
J.Hoare'o teigimu, kai kur Šiaurės Korėjoje yra naudojami ir eurai, nes korėjiečiai bijo, kad JAV kažkaip neleis jiems naudotis doleriais.
Net ir kainos viešbučiuose ir restoranuose dažniausiai nurodomos užsienio valiuta.
