Pagal Vyriausybės kovo viduryje patvirtintą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo planą kovoti su pandemija Lietuvoje numatyta skirti 3,9 mlrd. eurų skolintų lėšų.
Tiesa, nors jau praėjo beveik trys mėnesiai, paramos verslui dalijimas stringa, tad ir skolintų lėšų kol kas panaudota nedaug, o skolinimasis vyksta, kaip ir planuota.
Finansų viceministras Darius Sadeckas Seimo Biudžeto ir finansų posėdyje tvirtino, kad lėšos skiriamos pagal poreikį, tad paramą dalijančioms institucijoms kol kas nutarimais skirta 1,663 mlrd. eurų, o pervesta tik beveik 300 mln. eurų.
„Lėšos skiriamos tada, kai institucijos išsako poreikį konkrečiai priemonei vykdyti. Institucijoms pervesta 300 mln. eurų skolintų lėšų. Jei žiūrėtume į bendrą Ekonomikos skatinimo plano lėšų panaudojimą, tai sumos gali skirtis dėl to, kad naudojamos ir skolintos, ir biudžete patvirtintos lėšos. Pavyzdžiui, prastovoms ar ligos išmokoms naudojamos ir „Sodros“ lėšos“, – teigė D.Sadeckas.
Finansų viceministras informavo, kad birželio 1 dienos duomenimis, Lietuva pasiskolinusi 4 mlrd. 353 milijonus eurų – iš jų 1 mlrd. 74 mln. eurų pasiskolinta vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.
„Nuo karantino pradžios esame pasiskolinę 728 mln. eurų vidaus rinkoje, taip pat lygiagrečiai skolinamės su taupymo lakštais – 4 mln. eurų pasiskolinę“, – informavo viceministras.
Iš tarptautinių institucijų Lietuva planuoja pasiskolinti 1,5 mlrd. eurų – šiuo metu sutarčių pasirašyta dėl 1,4 mlrd. eurų paskolų. Balandžio pabaigoje tarptautinėse kapitalo rinkose Lietuva pasiskolino 2 mlrd. eurų, išleidžiant dvi euro obligacijų misijas: 750 mln. eurų 5 metų trukmės ir 1,250 mlrd. 10 metų trukmės.
D.Sadeckas lygino, šiuo metu Lietuva skolinasi už vidutiniškai 0,422 proc. palūkanų, kai 2009 metais palūkanos siekė 6,9 proc.
Neaišku, kiek duos ilgalaikės naudos
BFK nariai pasigedo informacijos, ar skolintos lėšos atneš ilgalaikės naudos. Posėdžio metu Seimo narys liberalas Kęstutis Glaveckas atkreipė dėmesį, kad koronaviruso pandemijos sukeltas problemas šalys sprendžia skolinimosi keliu.
„Todėl pūsdama skolinimosi burbulą Europos Sąjunga virsta skolų sąjunga“, – replikavo K.Glaveckas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra kontroliuoti, kaip bus panaudotos skolintos lėšos ir kokios jos atneš naudos.
Tam pritarė ir Seimo narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius, siūlęs skolintų lėšų panaudojimą skirstyti į dvi grupes – lėšas, kurios neduos grąžos į biudžetą, kaip lėšos medicininei įrangai pirkti, subsidijoms už prastovas ir pan., ir tos lėšos, kurios keliauja ekonomikos skatinimui ir duoda apie 30 proc. grąžos nuo panaudotos sumos – kelių infrastruktūros plėtrai ir pan.
„Mums reikia žinoti ir matyti tokių lėšų panaudojimo dinamiką, nes lėšos, panaudotos ne ekonomikos skatinimui, yra didžioji našta, kuri guls biudžeto eilutėje ir turės būti grąžintos mokesčių mokėtojų“, – pabrėžė A.Butkevičius.
Į šias pastabas D.Sadeckas atsakė, kad skolintos lėšos naudojamos keliems tikslams. Pirmas – užtikrinti sveikatos sistemai reikalingus išteklius, kaip apsaugos priemones, plaučių ventiliavo aparatus. Antras tikslas – darbo vietų ir pajamų išsaugojimas, tad lėšos mokamos subsidijoms už prastovas, savarankiškai dirbantiems žmonėms. Trečias tikslas – užtikrinti likvidumą įmonėms ir užkirsti kelią tarpusavio atsiskaitymo trikdžiams. O ketvirtoji priemonė – ekonomikos skatinimas greito poveikio priemonėmis: šiuo tikslu papildomai skirta 150 mln. eurų keliams, įvairioms kitoms investicinėms programoms.
„Šios priemonės tikslas, kad jos turėtų greitą poveikį – ar panaudoti lėšas iki liepos 1 dienos, kad šie sektoriai sugertų nekvalifikuotą darbo jėgą, kuri neteko darbo per šį laikotarpį. Prioritetas – jau vykstantiems projektams, kad jie vyktų dar sparčiau, nei planuota. Taip siekiame įlieti papildomas lėšas į ekonomiką. Tad klausimas, kuriose priemonėse galėjome ieškoti efektyvumo“, – teigė D.Sadeckas.
Dėl koronaviruso pandemijos kilusios krizės į šių metų valstybės biudžetą, kaip skaičiuoja Finansų ministerija (FM), galėtų būti nesurinkta apie 1,2 mlrd. eurų planuotų pajamų, o valdžios sektoriaus skola pretenduoja tapti rekordine.
Valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje sudarė 36,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 17,5 mlrd. eurų. Kaip skaičiuoja FM, šiemet skola metų pabaigoje gali sudaryti nuo 46,8 proc. iki 50,6 proc. BVP – nuo 22 iki 22,6 mlrd. eurų.
Valstybės skola greičiausiai viršys 22 mlrd. eurų.
