Iš Rusijos gali išvykti iki 100 tūkst. programuotojų, įspėja, kad Europai gresia dyzelino trūkumas

Žemiau pateikiame svarbiausius antradienio ekonominius įvykius, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą.

Balandį iš Rusijos gali išvykti iki 100 tūkst. programuotojų

Kaip rašo „Bloomberg“, balandžio mėnesį gali emigruoti nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. Rusijos IT specialistų, pranešė „Interfax“, remdamasi Rusijos elektroninių ryšių asociacijos vertinimu. Priduriama, kad 50-70 tūkst. programuotojų jau išvyko.

R.Abramovičiaus jachtos prisišvartavo Turkijoje

Dvi Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausančios jachtos prisišvartavo Turkijoje – tokiu būdu oligarchas, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, bando išvengti laivų konfiskavimo Europoje, rašo „Financial Times“.

„Scanpix“/AP nuotr./Romanas Abramovičius

Remiantis svetainės „MarineTraffic“ laivų stebėjimo duomenimis, R.Abramovičiaus 163 metrų ilgio jachta „Eclipse“ antradienį atplaukė į Viduržemio jūros kurortą Marmarį, o jachta „Solaris“, apiplaukusi ES vandenis, pirmadienį atplaukė į Turkijos Bodrumo miestą.

55 metų R.Abramovičius yra vienas iš daugelio Rusijos turtuolių, kuriems ES šalys ir Jungtinė Karalystė taiko sankcijas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Štai Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų, pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Pasaulyje gresia dyzelino trūkumas

Didžiausios pasaulyje nepriklausomos prekybos nafta bendrovės „Vitol“ vadovas Russellas Hardy, antradienį vykusiame renginyje „FT Commodities Global Summit“ įspėjo, kad dėl galimo tiekimo sutrikimo iš Rusijos, Europoje gali atsirasti dyzelino trūkumas, kuris gali lemti degalų normavimą, rašo „Financial Times“.

„Vitol“ vadovas sakė, kad prie tendencijos, kad pradėjo trūkti degalų, prisidėjo ir benzino keitimas dyzelinu.

„Tai, dėl ko visi nerimauja, bus dyzelino tiekimas. Europa maždaug pusę dyzelino importuoja iš Rusijos ir maždaug pusę dyzelino iš Artimųjų Rytų“, – sakė Šveicarijoje įsikūrusios „Vitol“ vadovas. „Tas sisteminis dyzelino trūkumas yra“, – pridūrė jis.

Renginio metu Ženevoje įsikūrusios bendrovės „Gunvor Group“ vienas iš įkūrėjų ir pirmininkasTorbjornas Tornqvistas pridūrė, kad tai aktualu ne tik Europai: „Dyzelinas yra ne tik Europos problema, tai pasaulinė problema. Tikrai taip.“

Ukrainos bankas paskelbė paskolų atostogas

Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas paskelbė paskolų atostogas – jos galios karo padėties metu ir 30 dienų ją atšaukus.

Centrinis bankas paaiškino, jog nuo šiol skolinių įsipareigojimų nevykdymo atveju paskolos gavėjas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti kreditoriui delspinigius, baudas ir kitus paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, tačiau paskolos palūkanas bus privalu sumokėti.

Kreditavimo įstaigoms uždrausta didinti suteiktų vartojimo paskolų palūkanas, jei jų gavėjai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nebent palūkanų didinimas numatytas sutartyse.

„Scanpix“ nuotr./Būsto nuoma

Be to, delspinigiai, baudos ir kiti mokėjimai, numatyti pagal vartojimo paskolų sutartis, sukaupti iki šių metų vasario 24 dienos imtinai, turėtų būti nurašyti, pažymima pranešime.

„Paskolų atostogos – tai skolos grąžinimo atidėjimas, o ne atleidimas nuo jos. Be to, paskolų atostogos – tai kreditoriaus teisė, o ne pareiga. Todėl rekomenduotina dėl paskolų atostogų susitarti tiesiogiai su kreditoriumi“, – pabrėžė Ukrainos centrinis bankas.

Vakarų verslai toliau traukiasi iš Rusijos

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ apsisprendė Kremliaus karo prieš Ukrainą fone nutraukti veiklą Rusijoje, skelbia agentūra „Bloomberg“.

„BNP Paribas“ Rusijos padalinys nustos aptarnauti šios šalies klientus šio mėnesio pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos, pranešė bankas savo verslo klientams.

Kovo pradžioje „BNP Paribas“, siekdamas sumažinti kibernetinių išpuolių prieš savo išteklius galimybes, atjungė Rusijos padalinio darbuotojus nuo grupės kompiuterinių sistemų, skelbė „Reuters“, remdamasi savais šaltinius. Be to, bankas įspėjo savo darbuotojus apie didelę kibernetinių atakų iš Rusijos tikimybę kituose grupės padaliniuose, rašė agentūra, cituodama bendrovės vidaus dokumentą.

Pasitraukti iš Rusijos rinkos nusprendė ir Švedijos bei Šveicarijos įmonė „Oriflame Holding, prekiaujanti grožio ir asmens priežiūros produktais, taip pat paskelbė dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasitraukianti iš Rusijos rinkos.

Pasak bendrovės pranešimo, Rusijoje stabdomos investicijos, rinkodara, mokymai ir renginiai, taip pat pardavimai internetu galutiniams vartotojams.

„Dėl tebesitęsiančio karo, taip pat dėl veiklos ir teisinių problemų neįmanoma tęsti dabartinio verslo Rusijoje“, – pabrėžė „Oriflame“.

Anksčiau apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos pranešė keli kiti tarptautinės bankininkystės lyderiai, tokie kaip Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“, JAV „JPMorgan Chase & Co“ ir „Goldman Sachs Group Inc.“

Medvilnės kainos – didžiausios nuo 2011-ųjų

Medvilnės kainos pirmadienį pasiekė daugiau nei dešimtmečio aukštumas, rinkai nerimaujant dėl užsitęsusios sausros kai kuriose centrinėse JAV dalyse.

Pluošto ateities sandorių kaina JAV pasiekė 1,3171 JAV dolerio už svarą (maždaug 453 gramus) – aukščiausią lygį nuo 2011 metų liepos mėnesio.

Nuo sausio pradžios šiaurės vakarinėje Teksaso dalyje, kur pagaminama apie 40 proc. visos medvilnės produkcijos JAV, kritulių iškrito itin mažai.

Teksaso A&M universiteto profesoriaus ir medvilnės specialisto Johno Robinsono (Džono Robinsono) teigimu, priklausomai nuo JAV regiono, medvilnė sodinama nuo kovo iki birželio, todėl rinkoje išlieka daug neapibrėžtumo dėl šių metų derliaus.

Daugelis specialistų jau dabar lygina oro sąlygas su 2011 metais, kai JAV medvilnės gamintojai susidūrė su istorine sausra, o kainos pakilo net 2,27 JAV dolerio už svarą.

Šiais metais padėtis rinkoje ir taip yra įtempta, nes prasidėjus pandemijai išaugo medvilnės tekstilės gaminių paklausa.

Paklausa išaugo ir Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje medvilnės gamintoja ir importuotoja.

Kitas veiksnys yra sparčiai augančios pesticidų, plačiai naudojamų medvilnės ūkiuose ir gaminamų iš naftos, kainos.

„Fitch“: karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai dar kilstels infliaciją Baltijos šalyse

Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai dar labiau padidins ir taip jau didelę infliaciją Baltijos valstybėse, teigia tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai.

Pirmadienį agentūros paskelbtose naujausiose jos tarptautinėse prognozėse pažymima, jog spartaus energijos išteklių brangimo sukelta didelė infliacija Baltijos valstybėse smogs galutiniam vartojimui ir pristabdys ekonominę plėtrą.

„Eurostat“ duomenimis, metų infliacija Lietuvoje vasarį siekė 14 proc., Latvijoje – 8,8 proc., Estijoje – 11,6 procento.

Pasak „Fitch“ analitikų, Lietuva yra ypač jautri tarptautiniams energijos kainų svyravimams, nes tris ketvirtadalius energijos poreikio patenkina importu.

Kita vertus, Rusija daugelį metų buvo svarbi gamtinių dujų tiekėja Baltijos šalims – 2020-aisiais Latvija iš Rusijos importavo 100 proc., Estija – 46 proc., Lietuva – 42 proc. reikalingų gamtinių dujų.

Dėl nelegalios migracijos krizės bei karo Ukrainoje sumažėjo medienos skiedrų ir granulių tiekimo iš Baltarusijos patikimumas. Baltarusija taip pat pastaraisiais metais buvo svarbi biokuro tiekėja Baltijos šalims, kurios didino jo poreikį, siekdamos mažinti gamtinių dujų naudojimą.

„Fitch Ratings“ taip pat pažymi, kad nors darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse nuolat didėja, jis tik iš dalies kompensuoja didelių energijos ir maisto kainų poveikį vartojimui.

Naftos kainos juda aukštyn

Antradienį naftos kainos toliau auga, rinkoms nerimaujant dėl pasiūlos, o Europos lyderiams toliau diskutuojant dėl ​​importo iš Rusijos uždraudimo.

Abi pagrindinės naftos rūšys savaitę pradėjo didesniu nei 7 proc. šuoliu, ES šalims diskutuojant dėl galimybių pasekti Vašingtono pavyzdžiu, kuris paskelbė embargą Rusijos energijos importui dėl Ukrainoje pradėto karo.

Antradienį „Brent“ nafta 10 val. Lietuvos laiku buvo pabrangusi dar 1,7 proc. ir siekė 117,59 JAV dolerio už barelį, o WTI – pabrango 1 proc. iki 113,29 JAV dolerio už barelį.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gavyba

Kai kurios ES valstybės narės siekia sustiprinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įvedant daugiau sankcijų, o kitos, įskaitant Vokietiją, kuri vis dar smarkiai priklauso nuo energijos importo iš Maskvos, yra nelinkusios nusitaikyti į pagrindinius sektorius.

Dar labiau padidindama spaudimą, Saudo Arabija perspėjo, kad Jemeno sukilėlių išpuoliai prieš jos naftos objektus kelia „tiesioginę grėsmę“ pasauliniam tiekimui, kai buvo pasikėsinta į Raudonojoje jūroje esančius milžinės „Saudi Aramco“ objektus.

Naftos kainų šuolis pastarosiomis savaitėmis sukėlė daug nerimo pasaulinėse rinkose, nes atsinaujinant ekonomikai didėja paklausa, tuo metu tiekimas nėra didinamas tiek, kiek norėtų vartotojai.

Tokia padėtis, kartu su kitų pagrindinių žaliavų, tokių kaip metalai ir kviečiai, kainų didėjimu skatina infliaciją ir sukėlė didelį galvos skausmą centriniams bankams, kurie jau imasi žingsnių nutraukti pandemijos metu taikytą laisvą pinigų politiką.

„Regis, energijos prekybininkai vis tvirčiau mano, kad tiekimo trūkumas jau visai už kampo“, – perspėjo finansų maklerio įmonės „Oanda“ analitikas Edwardas Moya (Edvardas Moja).

„Kinijos sprendimas vengti plataus karantinų taip pat skatina naftos kainas, nes trumpalaikis naftos paklausos nuosmukis turėtų būti laikinas. Naftos „amerikietiški kalneliai“ tebėra geopolitinės prekybos rezultatas ir šiuo metu regis, kad rizika auga, o tai gali padidinti naftos kainas“, – pridūrė jis.

Vis labiau baiminamasi, kad pasaulio ekonomika susidurs su stagfliacijos laikotarpiu, kai kainos kyla, bet augimas sustoja.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininkas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) pirmadienį nurodė, kad bankas gali greičiau didinti palūkanų normas, siekdamas kontroliuoti infliaciją.

Vos prieš savaitę centrinis bankas paskelbė, kiek šiais metais prognozuoja virtinę palūkanų normų didinimų.