Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė teigė, kad į Seimo narius dažnai kreipiasi fiziniai ir juridiniai asmenys išsakydami problemas, kylančias dėl Lietuvoje veikiančių bankų reikalavimų vykdant bankines operacijas.
Tuo tarpu Lietuvos bankas, atsakingas už vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčių sprendimą, teigia, kad tai – tik atskiri, pavieniai atvejai.
Parlamentarė pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) statistiką ir atkreipė dėmesį, kad mokėjimų sulaikymai ne visuomet būna pagrįsti.
„2022 m. buvo sustabdyta piniginių operacijų už daugiau 162 mln. eurų. Pažymėtina, kad tik 11 mln. eurų toliau pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. 2020 m. iš sustabdytų 40 mln. eurų, tik 1 mln. eurų toliau turėjo eigą ir procesą [buvo toliau tiriami – 15min]“, – sakė L.Mogenienė.
Ji kėlė prielaida, kad bankai tokiais atvejais pasipinigauja ir „nusirašo“ nuo tikrinamojo papildomą 50-65 eurų mokestį.
Parlamentarė kalbėjo, kad bankų klientai yra vartotojai, kurių teisių „praktiškai niekas nesaugo“. Ji taip pat įžvelgė grėsmę, kad klietų bankams suteikiama informacija gali būti neteisėtai perleidžiama tretiesiems asmenims.
L. Mogenienės teigimu, norėdami išsiaiškinti realią situaciją, kartu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija buvo atlikta apklausa apie bankų problemas, su kuriomis susiduria bankų klientai.
Rezultatai patvirtino, kad problemos, susijusios su bankinėmis operacijomis, nėra vienetiniai, atsitiktiniai atvejai, o galima įžvelgti besikartojantį, sisteminį problemų pobūdį.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė išsamiau pristatė atliktą apklausą – iš daugiau nei 255 atsakymų, vienas trečdalis skundų buvo apie pakartotinus informacijos prašymus, pavyzdžiui, net ir vykdant pakartotinius reguliarius pavedimus tam pačiam subjektui vienodomis sumomis.
Kitas trečdalis atvejų – mokėjimų, tarp jų ir darbo užmokesčio, sulaikymai. Dar viena probleminė atvejų grupė – banko sąskaitos atidarymas ir trikdžiai dėl limitų padidinimo.
„Gyventojai ir verslas negali disponuoti savo pinigais, nes bankas neleidžia pasididinti grynų pinigų įnešimo į banko sąskaitą limitų, tiesiog neleidžia“, – sakė D.Čibirienė.
Tai, anot jos, gali būti problema verslams, jeigu pirkėjas moka grynaisiais banko skyriuje.
Retesnė, bet taip pat pasitaikanti problema – vienas D.Čibirienės neįvardintas bankas dažnai pakeičia mokėtojo pavadinimą, parašydamas jį ne lietuviškomis, o lotyniškomis raidėmis. Dėl tokių pakeitimų vėliau gali kilti nemažai rizikų - verslas nebegali naudotis įrankiais, teisingai nustatančiais, kas yra mokėtojas. Tai anot, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, gali privesti ir prie bylų.
„Yra daugybė situacijų, kurios rodo, kad visi sulaikymai ir visi trikdžiai yra žalingi ekonomikai, žalingi biudžetui ir žalingi gyventojams. Nemanau, kad bankas tai daro specialiai, tai vyksta dėl nekompetencijos. Jeigu mes turime nekompetenciją kitose profesinėse veiklose, gyventojas ir verslas gali gintis. Šioje situacijoje mes neturime kur kreiptis – jei pasikreipsi, būti užblokuotas ne tik šitame, bet ir kitame banke“, – kalbėjo D.Čibirienė.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė teigė, jog organizacija apklausė savo narius – tarp jų 74 proc. teigė, kad buvo susidūrę su mokėjimo sulaikymo atvejais, 23 proc. – sąskaitos apribojimu, o 13 proc. – susidūrė su problemomis atsidarant naują sąskaitą.
„Didžiausią problemą matome bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis – JAV, Sakartvelas, Indija, Vietnamas, Pietų Korėja. Išeinantys mokėjimai vidutiniškai pailgėja 7-9 dienomis, įeinantys mokėjimai užtrunka 9-10 dienų. Tai reiškia, kad mūsų sutartinės sąlygos turi keistis atsiskaitymuose iš esmės“, – kalbėjo V.Butkuvienė.
Ji pastebėjo, kad finansų įstaigos prašo per daug informacijos, kuri dažnai būna konfidenciali, taip pat antrino, kad bankai ima mokestį už papildomą informacijos tikrinimą, siekiantį nuo 50 iki 65 eurų.
