Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis per Vyriausybės posėdį sakė, jog siūlymai teikiami atsižvelgiant į žmonių ir įmonių, patekusių į netipines situacijas, poreikius, kad jiems taip pat būtų teikiama valstybės pagalba.
„Seimo prašysime įstatymus priimti skubos tvarka, nes šie pakeitimai jau šiandien darytų įtaką žmonių galimybėms (gauti paramą – 15min)“, – kalbėjo ministras.
Įstatymų projektuose numatyta sudaryti galimybę darbdaviui gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik karantino laikotarpiui, bet ir jam pasibaigus, kol galioja ekstremali situacija.
„Matome, kad karantinas vis tiek bus nutrauktas. Kiekvieną savaitę stebime, kad karantino terminas eina į pabaigą, tačiau stebint rinką matome, kad kai kurios įmonės dėl tam tikrų priežasčių prastovas skelbia tik dabar, o jos užsitęs ir pokarantininiu laikotarpiu“, – 15min posėdžio išvakarėse aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Tai ypač svarbu pramonės įmonėms, gamybos įmonėms, nes žaliavų jiems trūks ir po karantino. Šie pakeitimai aktualūs ir turizmo sektoriaus įmonėms“, – pridūrė ji.
Ministerija taip pat siūlo atsisakyti reikalavimo, kad prastovos subsidijuojamos tik įsitikinus, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip pusę darbo vietų ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Geros žinios vyresniesiems
Įstatymų pakete taip pat siūloma, kad valstybė subsidijuotų 100 procentų darbuotojo prastovoms tuo atveju, jeigu jis yra 60 metų arba vyresnis ir jo alga yra minimali. 70 proc. prastovos būtų subsidijuojama, jeigu darbuotojo atlyginimas siekia iki pusantros minimalios algos.
Tokį siūlymą ministerija teikia reaguodama į tai, kad per karantiną vyresni nei 60 proc. žmonės sparčiai netenka darbo. Per karantiną maždaug 10 proc. padaugėjo tokių asmenų atleidimų, panašiai tiek sumažėjo jų įdarbinimų.
„Norime pasiųsti žinią įmonėms, kad tikrai nereikia tokių žmonių atleisti, kad jie neįkristų į Užimtumo tarnybą, nes paskui jiems yra labai sunku iš jos išeiti“, – sakė E.Radišauskienė.
Ministerija taip pat siūlo, kad darbuotojui palikus darbovietę darbo paieškos išmoka ir nedarbo išmoka jam būtų pradėta mokėti iš karto, net jeigu jam priklauso išeitinė kompensacija iš darbovietės.
„Tokį siūlymą teikiame, nes susidūrėme su daug atvejų, kai žmonės negavo savo išeitinių kompensacijų, nes darbdavys tapo nemokus, o žmogui pajamų reikia čia ir dabar“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Taip pat siūloma, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama visais atvejais pilna, nesvarbu, ar žmogus gauna pensijas, rentas, kompensacijas ar kokias kitas išmokas. Visus veiksmus, susijusius su darbo paieškos išmokos mokėjimu, atliktų Užimtumo tarnyba.
Geros žinios laukia ir senelių, jiems lengvinamos sąlygos gauti ligos išmoką už anūko priežiūrą, jeigu tėvai yra dirbantys. Įstatymų projektais siūloma spręsti situacijas, kai seneliai negali gauti išmokos prižiūrint vaikus, pavyzdžiui, dėl to, kad kitas iš tėvų neprižiūri vaiko, nežinoma, kur jis yra.
„Buvo tikrai nemažai skundų, kad, pavyzdžiui, mama oficialiai dirba, bet su vaiko tėvu kartu negyvena, nors ir jie nėra oficialiai išsiskyrę. Arba tėvai gali būti išsiskyrę, bet kitas tėvas tiesiog nesirūpina vaiku. Dabar tokiais senelis ar senelė negali gauti išmokos už vaiko priežiūrą. Mes tai siūlome keisti ir numatome, kad tokiais atvejais išmoka būtų išmokama“, – tvirtino E.Radišauskienė.
Pakete taip pat siūloma, kad ligos išmoka būtų mokama visais atvejais, kai atsiranda būtinybę prižiūrėti vaikus iki aštuonerių metų, neišskiriant konkrečių ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų. Tokia išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios.
Pasak viceministrės, toks pokytis siūlomas atsižvelgus, kad šiandien dalis tėvų negali išeiti į nedarbingumą, kai prižiūri, pavyzdžiui, kai kuriose privačiose mokyklose besimokančius vaikus.
Įstatymais taip pat siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai vienas tėvų turi vaiko priežiūros atostogas, o kitas tuo tarpu bando gauti nedarbingumą.
Kiti palengvinimai įmonėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo, kad subsidiją darbo užmokesčiui po prastovų darbdavys gautų ir tada, kai atšaukia jas anksčiau, negu kad pasibaigia karantinas ir ekstremali situacija. Kitaip tariant, valstybė tokiems darbuotojams kompensuotų darbo užmokestį, jiems jau grįžus į darbą.
Įstatymų projektais siūloma ir nustatyti, kad darbdaviui, įtrauktam į nuo koronaviruso infekcijos nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašą, subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama ir už dalį darbuotojų, už kuriuos nebuvo mokama tokia subsidija prastovos metu.
Šie pateikti įstatymų projektai pirmiausia bus apsvarstyti Vyriausybėje. Ministrų kabinetui pritarus, jie būtų priimami Seime.
