Seimo Ekonomikos komiteto ketvirtadienį surengtame neeiliniame posėdyje dėl neigiamų koronaviruso padarinių šalies ekonomikai Lietuvos verslas prašė valstybės pagalbos ir užsiminė apie būtinybę laikinai keisti Darbo kodeksą, pavyzdžiui, palengvinti galimybę darbuotojus išleisti neapmokamų atostogų.
Ekonomikos komiteto posėdžio metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tvirtino, kad tai būtina, nes yra dvi alternatyvos: arba įmonės neteks dalies darbuotojų ir išsilaikys, arba draugiškai visi nuskęs.
„Darbo kodekse galima laikinai įvesti tam tikrus dalykus, kad nereikėtų skęsti visiems – kažką į nemokamas atostogas paleisti, kažką paskatinti piniginėmis injekcijomis“, – kalbėjo V.Sutkus.
Jam pritarė ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė pridūrusi, kad verslui dabar reikėtų mokesčių atidėjimo ir spręsti klausimus dėl santykių su darbuotojais.
„Pavyzdžiui, galimybę vienašališkai pakeisti sutartį, jei darbuotojas nenori karantinuotis“, – sakė ji.
Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas paprieštaravo, kad nors verslo žmonės jau norėtų prognozes dėlioti, kiek reikės atleisti darbuotojų, dar neaišku, kokio masto pasekmės laukia.
„Mūsų karta nėra susidūrusi, nesuprantame, kas bus. Kai finansinė krizė, vienas, čia ateina visapusiška krizė“, – tvirtino jis.
Skeptiškai prašymus keisti Darbo kodeksą įvertino ir Seimo narys Dainius Kreivys.
„Atleidimai, panika, vartojimo mažėjimas įsuka bendrą ratą. Mūsų tikslas padėti verslui išlaikyti darbo jėgas. Nemanau, kad turime kalbėti apie Darbo kodekso keitimus, – susitelkime, ko reikia verslui, kad būtų išlaikytos darbo vietos“, – sakė parlamentaras.
Turizmo sektoriaus pajamos sumažėjo dvigubai
Verslas prašo valdančiųjų ir kitokios pagalbos, pavyzdžiui, atleisti įmones nuo įmokų „Sodrai“, skirti tiesiogines subsidijas darbo užmokesčiui dalinai kompensuoti, valstybės garantijų ir pagalbos užsitikrinant finansavimo iš bankų, aiškesnių rekomendacijų, pavyzdžiui, kuriam laikotarpiui rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į tam tikras šalis.
Lietuvos turizmo verslo atstovai tvirtina, kad jau šiandien turizmo bendrovių pajamos kritusios per pusę, nes verslininkai patiria dvigubus nuostolius – negautas pajamas ir patirtas išlaidas, nes viešbučiai ar oro linijos skiria baudas.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė skaičiuoja, kad turizmo sektoriuje Lietuvoje dirba 48 tūkst. darbuotojų ir į biudžetą vien iš atvykstamojo turizmo sumokama apie milijardą eurų.
„Išvykstamasis turizmas krizę patiria jau mėnesį, o atvykstamasis turizmas – savaitę ar antrą. Jei šiandien atšaukta 80 proc. rezervacijų, tai jau minus 800 tūkst. eurų į biudžetą. Mes labai priklausomi nuo Užsienio reikalų ministerijos reguliacijų dėl šalių, į kurias galima vykti, į kurias ne, nes kiekvieną kartą jas išleidus vartotojai reaguoja“, – pabrėžė Ž.Gavelienė.
Turizmo verslo atstovai prašo pagelbėti laikinai verslams iš kokio nors fondo, pavyzdžiui, kai reikia grąžinti pinigus vartotojams, taip pat padėti kompensuoti darbuotojams prastovos laiką.
„Jei išleidžiame darbuotojus daliniam nedarbui, tai prašome dalį atlyginimo dengti iš Rezervo fondo“, – pabrėžė Ž.Gavelienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad koronaviruso grėsmės akivaizdoje svarbi ir Lietuvos reputacija užsienyje – reikalinga informacija anglų kalba apie situaciją mūsų šalyje.
Prašo susilaikyti nuo naujų reguliavimų verslui
Tuo tarpu Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė pirmiausia Seimo narių prašė kol kas susilaikyti ir nepriiminėti naujų reguliavimų ir teisės aktų, sudarančių papildomų barjerų verslui.
Prašome moratoriumo naujiems verslo reguliavimams, mes esame ypatingoje parengtyje, – sakė R.Vainienė.
„Esame susitelkę į krepšelių dezinfekciją, tad papildomos investicijos, kad ir minimalios, ne laiku. Prašome moratoriumo naujiems verslo reguliavimams, mes esame ypatingoje parengtyje“, – sakė ji.
R.Vainienė taip pat atkreipė dėmesį, kad prekybos srities logistikoje veikia ypatingas režimas darbuotojams, tad jei būtų nustatytas vienas ligos atvejis, karantinuoti privaloma visą pamainą, pavyzdžiui, apie 200 žmonių, dirbančių tame logistikos centre.
„Kas dirbs vietoj jų? Nebus kas priima, išduoda prekes, nes logistikos centras yra ne viena, o visos parduotuvės. Noriu atkreipti dėmesį, nes tokiu atveju strigtų parduotuvių aprūpinimas būtiniausiais produktais“, – sakė ji ir pridūrė, kad išeitis būtų leisti įmonei spręsti, kiek darbuotojų karantinuoti.
Pagalbos prašo ir barai
Vilniaus naktinis aljansas ir Lietuvos barų ir kavinių asociacija reaguodami į dabartinę situaciją dėl COVID-19 prašo svarstyti visas galimas įvairių mokesčių mažinimų, atleidimų, atidėjimų ir subsidijų galimybes.
Asociacija išplatintame pranešime rašo, kad darbuotojų, klientų bei visų gyventojų sveikata yra svarbiausia ir vykdomos atitinkamos prevencinės priemonės. Tačiau problema yra, kad šio sektoriaus darbuotojai negali dirbti iš namų, o klientai iš namų negali naudotis jų paslaugomis.
„Mūsų pagrindinė funkcija yra žmonių susibūrimo skatinimas, kurio dabar vengti rekomenduoja valstybė. Ši situacija neišvengiamai bei itin disproporcingai ir drastiškai paveiks mus finansiškai lyginant su kitais sektoriais.
Mūsų sektoriuje niekas neturi didelių finansinių rezervų, todėl bankrutavimo ir nedarbo grėsmė yra labai reali. Pabrėžiame, kad mums papildomi apribojimai reikštų išaugusią verslo žlugimo riziką ne per kelis mėnesius ar metus, o per keletą savaičių“, – rašoma išplatintame pranešime.
Nurodoma, kad šių finansinių priemonių taikymas padėtų išgyventi ateinančią krizę, apsaugoti darbuotojų gerovę, išvengti didesnės žalos ekonomikai bei išsaugoti paslaugų kokybę ir įvairovę, ypač kultūros sektoriuje.
Reikia ruoštis krizei
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka posėdžio metu sutiko, kad situacija dėl koronaviruso palies ne vien turizmą, bet ir kitus verslus, todėl iki penktadienio pietų planuojama nutarti dėl mokestinių atidėjimo grafikų, atleidimo nuo baudų ir delspinigių galimybės.
Tuo tarpu Seimo nariai pabrėžia, kad jau reikia ruoštis galimai krizei. Ekonomikos komiteto narys D.Kreivys pateikė 11 mlrd. dolerių kovai su koronaviruso pasekmėmis skyrusios Australijos pavyzdį. Šalis žengė dviem kryptimis: vartojimo pakėlimas subsidijuojant socialiai pažeidžiamus žmones ir pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms išlaikyti darbo vietas.
Įtaka krizės bus ilgalaikė ir žymiai stipresnė negu prognozuota Finansų ministerijos, – mano D.Kreivys.
„Įtaka krizės bus ilgalaikė ir žymiai stipresnė negu prognozuota Finansų ministerijos“, – mano D. Kreivys.
Didžiausia problema – bankų nenoras finansuoti
Pasak jo, verslui šiuo metu svarbiausia yra priėjimas prie kapitalo ir mokestiniai atidėjimai.
„Priėjimą prie kapitalo gali suteikti bankai, bet jie nefinansuoja nieko šiai dienai. Reikia sėsti ir kalbėti aukščiausiu valstybiniu lygmeniu, ko bankams reikia, – gal „Invegai“ papildomą valstybės finansavimą skirti, kuris galėtų išvirsti garantijomis“, – mano Seimo narys.
Seimo nariai Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma pabrėžė, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi pateikti galimos krizės scenarijų ir priemonių planą.
„Tokio plano privalome paprašyti, o jei jo nėra, jis turi būti parengtas. Nes šiaip jeigu tik dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija sudarinėja darbo grupes, tai reagavimo stadija toje srityje arti nulinės. Gaila, kad tas reagavimas pavėluotas, kai kurios priemonės, kurias verslo atstovai įvardijo kaip galimas, jau turėtų būti paleistos – mokestinės, lėšų gavimas iš garantinio fondo“ , – vardijo J.Razma.
O D.Kreivys pridūrė, kad reikėtų galvoti ir apie valstybės skolinimąsi.
„Nepamaišys pasiskolintas vienas kitas milijardas ateities priemonėms. Nėra nuodėmė svarstyti apie šiuos dalykus. Susiveržę diržus gyvenome pakilimo metais, kad dabar, jei bus reikalas, galėtume skolinti ir gaivinti ekonomiką“, – siūlė D.Kreivys.
Tuo tarpu, pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, rezerve yra 1,5 mlrd. eurų, tačiau šių lėšų reikės fiskalinės politikos sureguliavimui, kad nebūtų mažinami atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos. Seimo narys mano, kad į ekonomiką valstybė turės įmesti finansinę injekciją.
„Vienas kriterijus dėl kapitalo likvidumo užtikrinimo – nėra krizė įveikta, jei neišmeta papildomų pinigų ar per „Invegą“, ar per obligacijas. Bankai paskolų neduoda. Numatant tikslą reikia problemas numatyti. JAV sėkmingiausiai įveikė krizę įmesdamos pinigų injekciją į rinką, sudarydamos sutartis su verslo organizacijomis. Turi būti abipusis susitarimas – duodame finansinius įsipareigojimus, jei verslas įsipareigos išlaikyti atlyginimus, darbo vietas“, – svarstė A.Butkevičius.
Lietuvoje nustatyti trys įvežtiniai koronaviruso atvejai – visi trys apsikrėtę asmenys grįžo iš Šiaurės Italijos.
