Kyla biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai: paaiškino, ką palies

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo redakcija, rašoma pranešime spaudai.
Dovana grynaisiais
Alga / 123RF.com nuotr.
Temos: 1 Atlyginimas

Kaip teigė įstatymo pakeitimų iniciatoriai, pakeitimais siekiama, be kita ko, priartinti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas prie valstybės tarnybos bei didinti numatytus pareiginės algos koeficientus. Tai lemtų atlyginimo biudžetinių įstaigų darbuotojams didėjimą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime nurodoma, kad padidinus minimalius pareiginės algos koeficientus, darbo užmokestis padidėtų apie 47 tūkstančiams biudžetinio sektoriaus darbuotojų.

Svarbiausi pakeitimai

Ryškiausios, tačiau ne vienintelės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimo naujovės yra šios:

  1. didėja minimali pareiginės algos koeficientų riba bei panaikinama kintamoji dalis kaip pareiginės algos sudedamoji dalis (ji galės būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje ir išmokama tik pastarojoje numatytais atvejais ir tvarka),
  2. atsisakoma pareiginės algos koeficiento diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, vadovaujamo ar profesinio darbo patirtį,
  3. biudžetinių įstaigų darbuotojams (išskyrus įstaigos vadovą) Įstatymu nustatomos tik pareiginės algos koeficiento „grindys“. „Lubos“, savo ruožtu, turės nustatomos būti darbo apmokėjimo sistemoje,
  4. sudaromos sąlygos nusimatyti daugiau skatinimo priemonių ir kt.

Pareiginės algos dydis nustatomas pagal darbuotojui taikomą pareiginės algos koeficientą bei pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (1785,40 euro). Šis dydis pradėtas taikyti nuo 2024 m. sausio 01 d. ir yra susietas su 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu.

Dėmesys švietimo sektoriui

Įstatymo pakeitimai ypač aktualūs mokykloms – teisės akte numatytas specialus, detalesnis reguliavimas mokyklų vadovo, švietimo pagalbos įstaigos vadovo, jų pavaduotojų ugdymui, taip pat mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, kitų įstatyme įvardintų mokyklų darbuotojų atžvilgiu. Pokyčiai palietė ne tik pareiginės algos koeficiento dydžius, bendrą jo nustatymo principą, sąlygas ir kriterijus pareiginės algos koeficiento didinimui. Naujausioje redakcijoje taip pat sprendžiami klausimai dėl mokytojų darbo laiko normos, aspektų, susijusių su darbo krūvio sandara ir pan.

Atnaujintas įstatymas, viena vertus, tiesiogiai nustato veiklos sudėtingumo kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis didinamas pareiginės algos koeficientas pedagogams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems aiškiai Įstatyme įvardytiems darbuotojams. Kita vertus, paliekamos galimybės pačioms įstaigoms papildyti tokių kriterijų sąrašą, jį numatant darbo apmokėjimo sistemose.

Be to, mokykloms aktualu, kad nuo 2024 m. rugsėjo 01 d. įsigalioja didesni mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir kitų Įstatyme įvardytų darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai. Vadinasi, dėl tokių Įstatymo pasikeitimų rudenį turės būti peržiūrima šių darbuotojų pareiginė alga. Nepriklausomai nuo darbo sutarties pakeitimų įforminimo, darbuotojams privalės būti mokamas ne mažesnis nei Įstatyme numatytas darbo užmokestis.

Tolesni veiksmai

Biudžetinėms įstaigoms svarbu ne tik susipažinti su jau įsigaliojusiais jų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimais ir juos taikyti, tačiau taip pat pasirūpinti darbo apmokėjimo sistemų atnaujinimu ar parengimu bei tolimesniu faktiniu įgyvendinimu. Pagal Įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jei kolektyvinės sutarties nėra, biudžetinės įstaigos vadovas įpareigojamas nustatyti darbo apmokėjimo sistemą ir su ja supažindinti visus darbuotojus.

Į pareigą parengti ir patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą neturėtų būti žiūrima formaliai. Anaiptol, darbo apmokėjimą biudžetinėje įstaigoje reglamentuojančioje sistemoje detalizuojami itin reikšmingi darbo santykių aspektai. Pavyzdžiui, pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai, atskirų pareigybių pareiginės algos koeficiento intervalai, pareiginės algos koeficiento peržiūrėjimo atvejai ir tvarka. Taip pat gali būti numatomi kintamosios atlyginimo dalies skyrimo atvejai ir tvarka, aprašoma priemokų, piniginių išmokų, kitų skatinamųjų priemonių skyrimo tvarka, nustatomi darbuotojų veiklos vertinimo ypatumai ir pan.

Svarbu prisiminti, kad prieš tvirtinant darbo apmokėjimo sistemas turi būti informuojami įstaigoje veikiantys darbuotojų atstovai ir su jais konsultuojamasi. Įstatymo iniciatorių aiškinimu, tuo siekiama skatinti socialinį dialogą ir įtraukti darbuotojus priimant sprendimus, kurie svarbūs jų darbo sąlygoms įtvirtinti.

Biudžetinėms įstaigoms rekomenduojama laikytis atsakingo požiūrio į darbo apmokėjimo sistemos parengimą, kadangi išsami darbo užmokesčio nustatymo ir išmokėjimo tvarka motyvuos darbuotojus ir suteiks jiems aiškumo ir užtikrintumo, o įstaigai – skaidrumo pareigą įgyvendinant apmokėjimo už įstaigos naudai atliekamą darbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų