„Kelių fondo įsigaliojimas leis „Via Lietuvai“ papildomai susigeneruoti apie 100 mln. eurų. Tai yra didžiulė suma, žinant, koks finansavimas buvo pastaraisiais metais“, – LRT radijui trečiadienį sakė R.Žiobakas.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau šią savaitę sakė, kad pagal planus fondas pradės veikti nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos, tačiau kol kas neveikiant naujajai e. tollingo sistemai, lėšų iš šio šaltinio pradžioje fonde nebus.
R.Žiobako teigimu, fondas pakeistų „Via Lietuvos“ „finansinę inžineriją“ ir įmonė, tapusi fondo administratore, galėtų skolintis rinkoje.
„Įgaudama tokias teises (administruoti fondą – BNS), „Via Lietuva“ įgauna ir savas pajamas. Tos visos pajamos leidžia generuoti papildomas lėšas. Reiškia, kad „Via Lietuva“ galės ir sugebės rinkoje skolintis. Ir visos skolintos lėšos galės keliauti į tą pačią kelių infrastruktūrą“, – kalbėjo viceministras.
Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva“ viliasi, jog Kelių fonde kasmet bus surenkama apie 400 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos.
Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes. Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.
Vyriausybė vasario pabaigoje pritarė įstatymų pataisų projektams, įskaitant ir būsimo Kelių fondo, kuriuos pavasario sesijoje siūlys Seimui.
Šiemet keliams be ES paramos numatyta 804 mln. eurų – 8,8 proc. mažiau nei praėjusių metų planas (882 mln. eurų).
