SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, jau dabar, kai prekybos centruose kainos nurodomos dviem valiutomis, pastebima, kad eurais nurodyta prekės kaina daro įtaką pirkėjams.
„Viename prekybos centre teko stebėti, kaip gyventojai į krepšius krovė vyno butelius garsiai stebėdamiesi, kad vynas kainuoja pigiau negu alus. Jų sprendimą lėmė kaina eurais, kuri atrodė mažesnė negu alaus kaina litais. Gyventojai intuityviai žino pagrindinių prekių kainas litais, ir tai daro įtaką jų sprendimams pirkti. Jeigu skaitmuo etiketėje ar kainos kortelėje mažesnis, tai gali sukurti pigumo iliuziją ir paskatinti pirkti daug negalvojant. Tyrimai, atlikti kitose šalyse, rodo, kad prireikia nemažai laiko, kol gyventojai negalvodami pirkinių vertę pradeda matuoti eurais“, – pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.
Jeigu skaitmuo etiketėje ar kainos kortelėje mažesnis, tai gali sukurti pigumo iliuziją ir paskatinti pirkti daug negalvojant.
Daugelis eurą įsivedusių šalių gyventojų iki šiol kainas eurais perskaičiuoja į buvusią valiutą. Pavyzdžiui, Estijoje, remiantis pernai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 19 proc. gyventojų, pirkdami kasdieninio vartojimo prekes, kainą perskaičiavo į kronas. Įsigydami didesnius pirkinius taip darė 43 proc. estų, nors šalis eurą įsivedė prieš trejus metus
Pastebima tendencija, kad kuo sudėtingesnė apskaičiavimo procedūra, tuo greičiau gyventojai pripranta apskaičiuoti naująja valiuta. Euro kursas gana nepatogus – 3,4528 lito už eurą. Todėl tikėtina, kad gyventojai greičiau pripras prie naujos valiutos negu, pavyzdžiui, Belgijos gyventojai, kur kursas buvo 40 frankų už eurą.
J. Varanauskienė sako, kad nuo to, kokia valiuta gyventojai apskaičiuos kainą, iš dalies gali priklausyti jų supratimas apie kainas ir išlaidas. Todėl bent kelis mėnesius įprotis kainas eurais kruopščiai versti į litus padėtų išvengti iliuzijos, kad viskas kainuoja pigiau.
Prireikia nemažai laiko, kol gyventojai negalvodami pirkinių vertę pradeda matuoti eurais.
„Einant į parduotuvę, patariama sudaryti pirkinių sąrašą ir nesidairyti į prekes, kurių nėra sąraše. Matant kai kurių prekių kainas euro centais, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad neapgalvotas pirkinys neturės didelės įtakos išlaidoms. Rekomenduojama susirasti patogią apskaičiavimo formulę, kaip greitai sumą eurais perskaičiuoti į sumą litais, ir ja naudotis prekybos centre, bent jau tol, kol keliasdešimties euro centų kaina nebeatrodys nesvarbi“, – pataria šeimos finansų ekspertė.
Anot J. Varanauskienės, įtakos pirkėjų, kurie dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, įpročiams turės ir euro monetų bei banknotų nominalai. 30 euro centų rankoje psichologiškai atrodys mažiau negu vienas litas, todėl tai gali lemti padidėjusias smulkias išlaidas – arbatpinigiams, smulkiems neapgalvotiems pirkiniams. Gali pasirodyti, kad kišenėje esančių euro centų sauja nėra vertinga, nors jei tai būtų litai, taip negalvotume.
Problemų dėl neįprastos euro monetų vertės galima išvengti atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Tada nereikės stoviniuoti prie kasos mėginant nustatyti, ar pardavėjas teisingai atidavė grąžą monetomis.
