„Metų apdovanojimas už pamatinių tiesų paneigimą vienu sakiniu skiriamas 109 Seimo nariams. Beveik garantuojam, kad apklausus už įstatymo projektą balsavusius Seimo narius paaiškėtų akivaizdi tiesa: vos keli iš jų tikrai suprato, ką padarė. Nes dabar yra vaikas ir yra negalią turintis vaikas – kažkoks kitoks, galbūt net ne visai vaikas.
Nes niekas iš įstatymo priėmėjų [...], išskyrus gal kelis Socialinių reikalų komiteto mohikanus, nesuvokia, kaip svarbu universalias išmokas dalinti universaliai. Nes papildomi 20 eurų vaikams su negalia, kaip padidinta išskirtinė išmoka, yra viena, o štai papildoma išmokos dalis – jau visai kas kita“, – rašoma NAMS „Facebook‘o“ paskyroje.
NAMS dar mato galimybę kreiptis į prezidentę, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir prašyti taisyti lygias galimybes paneigiančią nuostatą įstatyme bei skubos tvarka perkelti 20 eurų į „papildomos išmokos vaikui“ dalį. Ir tai, pasak NAMS, nebus visiškai blogai, jei nuostata bus pataisyta iki įstatymo pasirašymo.
Taip pat NAMS pažymi, kad organizacija neabejoja, jog vaikų su negalia poreikiai yra ypatingi ir reikalauja papildomo dėmesio, finansavimo bei pastangų, tačiau diskriminacinių nuostatų, pasak jos, neturėtų likti.
„Neabejojame, kad papildoma išmokos dalis arba kita vaiko negalios atveju skiriama išmoka būtina ir privaloma. Tačiau tuo pat metu viliamės, kad suvokiate, jog norint, kad diskriminacijos nebūtų ir galiotų lygios galimybės, jos turi nelikti bent jau universalių išmokų išimtyse“, – rašo NAMS.
T.Tomilinas: tai – klaida, dėl kurios nėra gėda
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ T.Tomilinas, į kurį „Facebook‘o“ įraše kreipiasi ir NAMS, pažymi, kad pats balsavo prieš tokią įstatymo pataisą, tačiau nors ir ne visai korektiška, ji atnešė naudos negalią turintiems vaikams.
„Mes balsavome prieš šią pataisą, tačiau Seimas pritarė ir tai buvo paskutinė įstatymo priėmimo stadija. Kitu atveju rizikavome išvis nepadidinti vaiko pinigų, o taip daryti mes negalėjome. Negalią turinčių vaikų situacija, kai jie gaus daugiau pinigų, nei tikėtasi, tikrai yra ne toks baisus dalykas, kuris galėjo nutikti, jei įstatymas visai nebūtų priimtas.
Tarsimės su Lygių galimybių kontroliere, NAMS ir spręsime, kaip būtų galima geriausiai pasielgti. Tačiau staigių sprendimų dabar nereikia, nes neatsitiko nieko tokio, kas sugriautų valstybę, tiesiog vaikai su negalia gavo daugiau pinigų“, – LRT.lt sako T.Tomilinas.
Anot parlamentaro, įstatymo nuostatą pakeisti nėra labai sudėtinga, tačiau tai užtruks, nes greitai baigsis Seimo sesija. „Pataisa nebuvo visai korektiška, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Apmaudu, kad viskas išėjo ne pagal planą, tačiau tai yra ta klaida, dėl kurios nėra gėda“, – kalba jis.
SADM: neįgalius vaikus auginančių šeimų poreikiai didesni
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė sako, kad nors įstatymo nuostata paneigia išmokos universalumą, sunku nesutikti, kad vaikus su negalia auginančių šeimų poreikiai yra didesni.
„Seimas turi visas galimybes pagerinti neįgalius vaikus auginančių šeimų padėtį, ką ir padarė sprendimu iki 69,92 eurų padidinti vaiko pinigus neįgaliems vaikams. Suprantame keliamą problemą, kad taip paneigiamas išmokos universalumas, tačiau taip pat negalime nesutikti su argumentacija, jog neįgalius vaikus auginančių šeimų poreikiai yra didesni. Tai diskusinis klausimas, tačiau geriausiai į keliamą problemą atsakytų neįgalius vaikučius auginantys tėvai.
Taip pat primename, kad neįgalumą turintys vaikai ir jų šeimos yra remiami kitomis formomis. Priklausomai nuo neįgalumo lygio mokama šalpos neįgalumo pensija (130–260 eurų), slaugos arba priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (56–280 eurų), pagal poreikį mokamos transporto išlaidų kompensacijos, teikiamos socialinės paslaugos“, – kalba E.Samoškaitė.
