Islandijos ekonomikai įspūdingai atsitiesus po 2008 metų krizės, dėl kurios valdžia buvo priversta nacionalizuoti tris žlungančius bankus ir nustatyti kapitalo kontrolės priemones, Islandijos valiutos kursas patraukė aukštyn.
Kai kovo mėnesį kontrolės priemonės buvo panaikintos, analitikai tikėjosi, kad krona atpigs.
Tačiau jų lūkesčiai nepasiteisino, o kronos kursas dėl įvairių veiksnių, įskaitant klestintį turizmą, didelį vartojimą ir gana aukštas palūkanų normas, kurios vilioja investuotojus, pakilo dar aukščiau.
Šiuo metu Islandija išgyvena gerus laikus: auga ne tik turizmas, bet ir žuvininkystės sektorius. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per 2016 metus padidėjo įspūdingais 7,2 proc., o vien ketvirtąjį ketvirtį – net 11 procentų.
Vienintelis juodas debesis yra krona, kurios kursas kovo pradžioje pasiekė aukščiausią per beveik dešimtmetį lygį.
„Norėtume įgyvendinti politiką, kuri padėtų stabilizuoti valiutą“, – britų dienraščiui pareiškė Benediktas Johannessonas.
Todėl, pasak finansų ministro, Islandijos kroną reikėtų susieti su stipria valiuta, kad būtų galima įgyti pranašumų, panašių į tuos, kuriuos turi Danija, savo valiutą ilgą laiką siejusi su Vokietijos marke, o po to – su euru.
Kronos kurso kilimas svaro ir euro atžvilgiu ypatingą nerimą kelia žvejybos sektoriui, kuris beveik 75 proc. savo produktų eksportuoja į Europą.
Per vienerius metus kronos atžvilgiu atpigo visos užsienio valiutos. Vien svaro kursas krito 22 proc., Švedijos kronos kursas – 16 proc., o euro kursas – 15 procentų.
