Tokia tvarka vilnietei Ramunei, nusprendusiai pakeisti darbą, tapo siurprizu. Patikrinusi sąskaitą, moteris joje rado mažesnę sumą, nei vylėsi gauti už paskutinį darbo mėnesį ir nepanaudotas atostogų dienas. Nepaimtos atostogos sutrumpėjo kone perpus, mat, skaičiuojant kompensaciją, buvo pritaikytas koeficientas.
Darbo kodeksas numato, kad išeinančiam darbuotojui negalint suteikti kasmečių atostogų arba žmogui jų nepageidaujant, išmokama piniginė kompensacija.
Jei žmogus yra sutaupęs keturias savaites atostogų, darbo dienų, už kurias sumoka darbdavys, lieka tik 19,6 (28 kalendorinės dienos dauginamos iš koeficiento 0,7).
Išmokos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmečių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei atostogos darbuotojui nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus darbo metus.
Darbuotojui priklauso 28 kalendorinės dienos – keturios savaitės, įskaitant savaitgalius, – kasmečių atostogų. Tiesa, jei per atostogas pasitaiko valstybės švenčių, per kurias nedirbama (Kalėdos, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir pan.), už jas priklauso papildomos poilsio dienos.
Bet, kaip portalui 15min.lt paaiškino apskaitos ir mokesčių srityse dirbančios bendrovės „Pačiolis“ konsultantė, skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, reikšmingos tik darbo dienos. Pavyzdžiui, jei žmogus yra sutaupęs keturias savaites atostogų, darbo dienų, už kurias sumoka darbdavys, lieka tik 19,6 (28 kalendorinės dienos dauginamos iš koeficiento 0,7).
Pinigai už atostogas skaičiuojami imant pastarųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkį. Jei darbuotojas išeis rugsėjį, bus žiūrima į jo atlyginimą, gautą birželį, liepą ir rugpjūtį. Visi išmokėti atlyginimai sudedami ir padalinami iš dirbtų dienų skaičiaus. Taip gaunamas vienos dienos darbo užmokestis, kuris dauginamas is nepanaudotų atostogų darbo dienų skaičiaus.
