Skaičiai rodo, kad Lietuvoje būtent tekstilės bendrovės priklauso prie tų įmonių, kurios pastaraisiais metais turėjo daugiausiai investicijų. Tad vien tik 2014 m. Lietuvos tekstilės pramonės produkcija išaugo daugiau nei 16 proc.
„Lietuvių gamintojai, kurie išsilaikė sunkmečiu, kaip kad „Audimas“, „Omniteksas“, „Klasikinė tekstilė“ ir pan., jau investuoja didelį kapitalą į naujausias technologijas. Jie daug dirba su užsienio kompanijomis, rimtai žiūri į šitą verslą. Manau, kad tokie grynuoliai turi perspektyvą“, – sako inovatyvius tekstilės gaminius kuriančios ir siuvančios įmonės „Garlita“ direktorius Juozas Martikaitis.
Anot jo, tik investavus į naujas technologijas ir pažangią gamybą galima gaminti inovatyvią produkciją ir taip didinti pirkėjų iš viso pasaulio ratą. „Darbo užmokesčiu Europoje jau nepakonkuruosi, energijos ištekliai taip pat brangsta. Tad nediegiant technologijų, neinant kartu su mokslu prarandamos konkuravimo galimybės“, – pritaria „Utenos trikotažo” direktorius Eimundas Mačiulis.
„Pramonės ir paslaugų sektoriuose inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo konkurencingumo ir išlikimo klausimas. Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo labai priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje.
Ūkio ministras E. Gustas: „Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo labai priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje.“
Net ir turėdami ekonominio augimo potencialą, tradicinės pramonės sektoriai, siekdami išlikti konkurencingi, turi kaskart ieškoti naujų galimybių, inovacijų, diegti pažangias, sąnaudas mažinančias technologijas ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Todėl džiugina aktyvėjanti tradicinės pramonės sektoriaus transformacija, dėmesys inovatyvių technologijų sprendimams ar inovatyvių procesų pritaikymui“ – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Išmanieji drabužiai traukia
Išmanieji drabužiai – šiuo metu pasaulyje pačios ryškiausios tekstilės inovacijos. Jie paklausūs ne tik tarp kariškių ar gaisrininkų, bet ir tarp žmonių, vertininačių didesnės pridėtinės vertės aprangą.
Štai „Utenos trikotažas“ gamina apatinį trikotažą, kuris ne tik apsaugotų nuo šalčių, bet ir turėtų sveikatinimo savybių. „Naudojame medžiagas, kurios papildomai praturtintos bičių vašku, šilko proteinais, alavijo ekstraktu ar sidabro jonais. Šių gaminių kolekcija populiari tarp tų pirkėjų, kurie nori aukštesnės kokybės gaminio, atliekančio papildomų funkcijų“, – pasakoja Technologijų ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Prievelienė. Ji sako, kad minėta apdaila ne tik minkština medžiagą, bet turi ir antibakterinių, uždegimą slopinančių savybių ir netgi naikina odos grybelį.
„Garlitos“ vadovas pastebi, kad jų inovatyvūs gaminiai perkami ne tik kariškių, bet ir medžiotojų ar sportininkų. Vienas naujausių inovatyviųjų įmonės kūrinių – apranga, neatspindinti infraraudonųjų spindulių: šios aprangos negalima pastebėti per naktinio matymo žiūronus. Tokių drabužių reikia kariškiams. Įmonė yra sukūrusi jau ne vieną inovatyvų rūbą: tai ir gaminiai, atbaidantys erkes ir uodus, kuriuos gali vilkėti medžiotojai, ir megztukai, apsaugantys nuo elektromagnetinių spindulių bei elektrostatinio krūvio ir daugelis kitų drabužių.
Įsigyja įrenginių
Kad sukurtos inovacijos išvystų dienos šviesą, reikia įrenginių. „Į įrangą investavome iki šiol ir tai darysime ateityje“, – kalba „Utenos trikotažo“ vadovas. Iš naujausių įsigytų jis išskiria skaitmeninio marginimo įrenginius. „Skaitmeninis marginimas – naujausia mada, šiuo metu labai populiarėjanti. Tai tarsi nuotraukos perkėlimas ant medžiagos: gaunamas tokio lygio, smulkumo ir ryškumo vaizdas“, – pasakoja E. Mačiulis.
Technologinę įrangą kiekvienais metais atnaujina ir „Garlita“. „Mes kuriame visą savo produktą, pristatome visą spektrą inovacijų. Štai į tarptautines parodas suvažiuoja įvairaus profilio pirkėjai, tad mes turime pasiūlyti naujausių gaminių. Todėl tie, kurie nori investuoti į naujus produktus, turi investuoti ir į naujausią gamybos įrangą“, – aiškina J. Martikaitis.
Kasmet – po 50 naujienų
Įmonės, gaminančios inovatyvius produktus, šias naujoves dažnai kuria padedamos mokslininkų.
Po 50 naujų medžiagų per metus – tokį skaičių naujienų yra užsibrėžęs „Utenos trikotažas“. I. Prievelienė sako, jog jų įmonėje tai įmanoma, nes naujovių kryptimi dirba visas bendrovės technologijų ir inovacijų skyrius. Čia kartu darbuojasi įvairių sričių specialistai: dažymo, mezgimo ir kt. Technologijų ir inovacijų skyriaus vadovė sako, kad kurdama medžiagas, jų bendrovė dirba ne tik su savais mokslininkais ir kūrėjais, bet ir su Europos laboratorijų specialistais. „Ten atliekame darbo drabužių testus, taip pat nedegumo testus, žiūrime, ar rūbai turi antistatinių savybių. O, pavyzdžiui, kai buvo kuriamas drabužis su bičių vašku, turėjome moksliškai įrodyti, kad naudojamo bičių vaško savybės tikrai veiksmingos“, – patirtimi dalijasi pašnekovė. Su lietuvių ir užsienio mokslininkais bendradarbiauja ir „Garlita“. „Kai konkrečiai žinome, kokiomis savybėmis pasižymintį drabužį norėsime sukurti, ieškome, kokie mokslininkai galėtų padėti tai įgyvendinti“, – pasakoja pašnekovas.
Inovacijos – net ir ekologijoje
Beje, inovacijos tekstilėje – tai ne tik naujos medžiagos, bet ir – ekologija. „Utenos trikotažo“ atstovai užsimena apie galimybę dalyvauti naujame ekologiniame projekte, kurio tikslas – gauti „Detox“ sertifikatą. „Tai „Greenpeace“ programa, judėjimas „Mada be taršos“. Jo esmė – gaminti produktus išvengiant taršos.
„Mes norėtume būti pirmieji, gavę šį sertifikatą“, – kalba E. Mačiulis. Pasak jo, gauti tokį liudijimą užtruks ne vienerius metus. Tam reiktų patikrinti visas gaminant produktą naudojamas chemines medžiagas, bendradarbiauti su chemijos laboratorijomis, aiškintis, kaip vienas medžiagas pakeisti kitomis. „Manome, jog turime viską, ko reikia, kad šis projektas būtų įgyvendintas“, – įsitikinęs E. Mačiulis.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA