„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Išmokyti vaikus taupyti kalbant apie tikslus ir malonumus leidžiant pinigus – misija įmanoma?

„Swedbank“ praėjusiais metais atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų finansinė sveikata vertinama tik 56 balais iš 100. Finansiškai pažeidžiamiausia grupė – 18–29 metų jaunuoliai, kuriems ypač trūksta žinių apie finansus. Siekiant pakeisti šiuos rodiklius ir jaunuolius paruošti savarankiškam gyvenimui, pokalbius apie pinigus reikėtų pradėti kuo anksčiau, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai.
Taupymas
Taupymas / 123RF.com nuotr.

Dėmesį į finansinio raštingumo problematiką atkreipia ir Europos Sąjungos institucijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios pabrėžia, kad šis įgūdis turėtų būti vertinamas kaip vienas svarbiausių prioritetų švietimo srityje. Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą net prilygina tokiems baziniams raštingumo gebėjimams kaip skaitymas ar rašymas.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad finansinio raštingumo ugdymas yra ilgalaikis procesas, todėl nėra aiškios ribos, kada pradėti jo mokytis: „Nesudėtingus dalykus galima pradėti aiškinti jau nuo mažumės, o vaikams peržengus mokyklos slenkstį, supažindinti su išmaniomis galimybėmis, kaip teisingai jas naudoti ir leisti patiems priimti sprendimus, kaip leisti ir taupyti pinigus, turint omenyje, kad gali tekti ne vieną kartą grįžti prie temos, kodėl negalima visų pinigų išleisti norimam daiktui“.

Jos teigimu, pasitelkti galima įvairias priemones, o vienas efektyviausių metodų – mokytis kartu. Tam pasitarnauti gali įvairios užduočių knygos, kuriose žaismingai pateikta informacija suprantama įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui.

„Esame išleidę ne vieną leidinį, padedantį mokytis finansinio raštingumo. Iš jų tiražo matome didelį susidomėjimą, ypač – jauniausioje vaikų amžiaus grupėje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tėvai vis rimčiau žiūri į šią temą, tad mes, stebėdami tokį antplūdį, ieškome vis naujų formų, kaip apie tai kalbėti”, – dalinasi finansų ekspertė.

Jai paantrinti galėtų ir populiarusis vaikų rašytojas Tomas Dirgėla, kuris, nors save laiko puikiu pinigų leidėju, sako, kad su vaikais apie pinigus kalbėti reikia: „Pavyzdžiui, mano vaikystėje tokio kalbėjimo buvo arba labai mažai, arba jo išvis nebuvo. Todėl tapau pinigų leidėju ir džiaugiuosi, jei pavyksta susilaikyti nuo bereikalingo pinigų leidimo“.

Kaip pradėti lavinti finansinį raštingumą?

Anot finansų ekspertų, vaikai mokosi iš mūsų pavyzdžio, tad tai, kaip mes kalbame apie pinigus, ir tai, kaip juos leidžiame, tikėtina atsispindės ir mūsų vaikų elgesyje. Finansinio raštingumo pamokas galima pradėti per žaidimus, pasitelkiant realias situacijas arba jų simuliacijas. Padėti gali, kuomet vaikas ar jaunuolis turi aiškų tikslą – nori nusipirkti naują žaislą ar reikalingą daiktą, o galbūt išvažiuoti į kelionę. Konkretaus tikslo turėjimas padeda įsivertinti, kokia suma reikalinga, kiek laiko reikės taupyti ir net paieškoti būdų, kaip susitaupyti greičiau.

„Jei sakysime vaikui, kad negalime sau leisti, neturime pinigų – vaikas gali jaustis tarsi akligatvyje ir nesuprasti, kaip su tuo tvarkytis. Bet jei sakysime – paskaičiuokime, per kiek laiko galėtume sutaupyti norimam daiktui, pakviesime kartu pagalvoti apie artimiausius prioritetus, tai įgalins vaiką ir parodys kryptį“, – sako J. Cvilikienė.

Pasitelkus praktinius patarimus, galima padėti vaikui geriau suprasti pinigus ir jų vertę. Pradėti reikėtų nuo tokių nesudėtingų užduočių, kaip, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek liko grąžos nuo turimos sumos ir paskatinti ją dėti į taupyklę ar investuoti.

Taip pat mokymuisi galima pasinaudoti finansinės edukacijos užduotimis – konkretūs situacijų sprendimai gali padėti tiek vaikams, tiek tėvams išmokti priimti tinkamus sprendimus.

Kalbėti apie pinigus galima ir nerimtai

Praėjusį gruodį vaikams rašantis T.Dirgėla pristatė savo naują programą – stand up‘ą „Kaip išleisti daugiau“, skirtą tiek vaikams, tiek jų tėvams. Paklaustas, kaip gimė tokia idėja, pasidalino, kad po vieno knygos pristatymo priėjęs vaikas pasakė, kad buvo juokinga kaip per kokį pasirodymą.

Pačiam dalintis taupymo ar finansinio raštingumo patarimais būtų nesmagu, nes daug geriau sekasi pinigus leisti.

„Pagalvojau, kad reikia padaryti atvirkštinį variantą, tarsi parodiją, skatinančią žmones ne taupyti, o išleisti kuo daugiau, kad pinigų pasiliktų kuo mažiau ir nebūtų galvos skausmo, kur dėti pinigus ir ką čia su jais daryti“, – juokiasi T.Dirgėla.

Šiame stand up‘e kūrėjas sudėjo visą savo patirtį nuo ankstyvos vaikystės, kuomet gaudavęs litą ar du, iškart eidavo į Palangos, kur tuomet gyveno, autobusų stoties kioskus ieškoti, ką nusipirkti. Esą, jam daug ramiau būdavo, kuomet nelikdavę nė cento. Suaugus tokia metodika nebetinka, tad bent jau galima iš to pasijuokti.

Artimiausias rašytojo pasirodymas – jau spalio 24 d. didžiausioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs