Europos Komisija jau seniai reikalavo, kad Ispanija reformuotų savo pensijų sistemą, ir iškėlė tai kaip sąlygą gauti lėšų iš ekonomikos atkūrimo fondų.
Ministras pirmininkas socialistas Pedro Sanchezas teigė, kad susitarimas padės „užtikrinti valstybinės pensijų sistemos tvarumą“, tačiau daugelis ekonomistų perspėjo, kad to gali nepakakti.
Pagal po kelias savaites trukusių derybų pasiektą susitarimą su dviem didžiausiomis Ispanijos profesinėmis sąjungomis – CCOO ir UGT, – socialinio draudimo įmokos 2023–2032 metais padidės 0,6 proc. punkto. Po 2032 metų įmokų padidinimas bus peržiūrėtas.
Darbdaviai padengs 80 proc. prieaugio, o darbuotojai – likusius 20 procentų.
Pagrindinės Ispanijos verslo asociacijos atsisakė trišalių derybų su vyriausybe ir profesinėmis sąjungomis, teigdamos, kad planas pakenks darbo vietų kūrimui, nes darbdaviams teks per didelė našta.
Vyriausybė atmetė kitas galimybes, pavyzdžiui, padidinti darbingumo amžių arba mažinti mėnesines pensijas.
Šalies pensijų sistema patiria įtampą, nes artėja metas, kai per didelį „kūdikių bumą“ 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose gimę asmenys išeis į pensiją per ateinančius du dešimtmečius.
Bendrieji demografiniai rodikliai taip pat turi įtakos.
Ispanijoje gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra maždaug 83 metai, tuo tarpu gimstamumo rodiklis yra mažiausias Europoje po Maltos.
„Naujasis mechanizmas nepagerins nei pensijų sistemos tvarumo, nei teisingumo“, – sakoma antro pagal dydį Ispanijos banko BBVA tyrimų departamento ataskaitoje.
Didesnės socialinio draudimo įmokos „didelę išlaidų naštos dalį perkels jaunesnėms kartoms“, pridūrė bankas.
