Nacionalinis statistikos institutas (INE) skaičiuoja, kad Ispanijos ekonomika, kuri yra ketvirta pagal dydį euro zonoje, per visus 2021 metus ūgtels 6,5 proc., po pernai fiksuoto 10,8 proc. nuosmukio.
Nuo spalio mėnesio įvesti apribojimai, kuriais siekta pažaboti vieną po kito Ispaniją užplūdusias koronaviruso bangas, sulėtino Ispanijos ekonomiką.
Paskutinįjį 2020 metų ketvirtį ekonomikos augimas sustojo, o pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas 0,5 proc. nuosmukis, pranešė INE.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį susitraukė 4,3 procento.
Sausio ir vasario mėnesiais ekonomiką toliau veikė nauji apribojimai, kurie turėjo itin didelį poveikį turizmo ir svetingumo sektoriams.
Ispanija taip pat susidūrė su didžiule sniego audra ir itin žemos temperatūros banga, kuri sausio mėnesį dešimčiai dienų paralyžiavo Madridą bei kitas svarbiausias šalies vietoves.
Toks silpnesnis, nei tikėtasi, pirmasis ketvirtis paskatino vyriausybę sumažinti 2021 metų augimo prognozę nuo 7,2 iki 6,5 procento.
Ši prognozė yra panaši į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozę, numatančią, kad Ispanijos ekonomika 2021 metais ūgtels 6,4 procento.
Ispanijos vyriausybė skaičiuoja, kad 2022 metais ekonomika augs 7 procentais.
Ekonominė suirutė sudavė stiprų smūgį trapiai Ispanijos darbo rinkai, kuri 2020 metus baigė su daugiau nei puse milijono papildomų bedarbių, ypač turizmo ir svetingumo sektoriuose.
Kovo pabaigoje nedarbo lygis siekė 15,9 proc. dirbančių gyventojų, tuo tarpu 740 tūkst. žmonių vis dar laikinai nedirbo.
