Nepaisant to, kad nesulaukė kelių tradicinių sąjungininkių parlamente paramos palaikymo, P.Sanchezui pavyko pasiekti, kad reforma būtų patvirtinta, sulaukus liberalų partijos „Ciudadanos“ ir kai kurių centro dešiniųjų įstatymų leidėjų paramos, o įstatymas patvirtintas vos vieno balso persvara – 175 balsais „už“ ir 174 „prieš“ 350 vietų parlamante.
Reforma siekiama sumažinti nesaugumą Ispanijos darbo rinkoje, kurioje naudojama daugiausiai laikinųjų sutarčių Europoje.
Nors reforma įsigaliojo sausio 1 dieną pasiekus sudėtingą vyriausybės, darbdavių grupių ir profsąjungų susitarimą, jai vis tiek reikėjo parlamento pritarimo, kad nebūtų pripažinta negaliojančia.
Darbo įstatymų reforma šalyje buvo sąlyga, kurią Briuselis iškėlė mainais į tai, kad Ispanija gaus pažadėtus 140 mlrd. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo.
Naujuoju tekstu iš dalies keičiami teisės aktai, kuriuos 2012 metais priėmė dešinioji Mariano Rajoy vyriausybė, siekusi atgaivinti ekonomiką po 2008 metais pasaulinės finansų krizės.
Be kita ko, ankstesnis įstatymas leido įmonėms lengviau atleisti darbuotojus ir sumažinti atlyginimus, o jo rėmėjai teigė, kad tai padidino Ispanijos rinkos konkurencingumą ir sukūrė darbo vietų.
Nors nedarbo lygis smarkiai sumažėjo – nuo beveik 27 procentų 2013 metais iki 13,3 proc. šiandien, – įstatymas taip pat sukėlė didelį nesaugumą darbo rinkoje.
Naujasis įstatymas, priimtas po kelių mėnesių derybų su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kurie pasisakė už „subalansuotą“ rezultatą, apriboja laikinųjų sutarčių naudojimą ir įtvirtina neterminuotų darbo sutarčių naudojimą. Jis taip pat riboja subrangovų naudojimą.
Be to, įstatymas draudžia atleisti valstybės tarnautojus dėl finansinių priežasčių, numato intensyvesnius darbuotojų mokymus, o įmonėms suteikia galimybę laikinai įšaldyti taikomas taisykles, kad krizių metu būtų išvengta darbuotojų atleidimo.