Nuo džiaugsmo dėl spartaus ekonomikos augimo iki didžiulių skylių kitų metų biudžete. Nuo pažadų didinti pensijas iki ketinimų priversti turtuolius susimokėti. Nuo sapnų apie eurą iki euro zonos krizės. Nuo skandalingų emigracijos rodiklių iki suvokimo, kad niekur mūsų išskėstomis rankomis nelaukia. Nuo įmonių skaičiuojamų pelnų iki „Snoro“ griūties. Margi buvo metai.
Prašome Jūsų balsuoti ir išrinkti metų ekonomikos įvykį, kuris, Jūsų nuomone, turės didelės įtakos šalies ekonomikai ateityje.
Vito Vasiliausko paskyrimas Lietuvos banko valdybos pirmininku
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Banko Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas |
Balandžio viduryje 15 metų Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ėjusį Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas. Slaptame balsavime už šį prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą kandidatą balsavo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Atėjęs jis žadėjo keisti bankų priežiūrą, aktyviau bendradarbiauti su užsienio priežiūros institucijomis, kalbėjo ir apie euro įvedimą.
Ryškesnių reformų bankų priežiūros sistemoje imtasi pastaruoju metu. Griuvus „Snorui“, nuspręsta sujungti Draudimo priežiūros, Vertybinių popierių komisijas su Lietuvos banku tam, kad galėtų koordinuoti finansinių institucijų priežiūrą.
Prasidėjo ir pačio Lietuvos banko „valymas“. Atleistas Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas, paskui jį išėjo ir du jo pavaduotojai. K.Ramonas apkaltintas siekiu pasinaudoti tarnybine padėtimi ir už tai gavus nelegalių pajamų, dėl jo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Rugsėjį Lietuvos banko parengti ir Atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie turėtų padėti gyventojams nustoti svaigintis paskolomis. Nustatytas paskolos ir įkeisto turto santykis, maksimali kredito trukmė.
„Snoro“ vėžys
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vladimiras Antonovas, Raimondas Baranauskas |
Istorija daugeliui žinoma iki skausmo. Nors Vyriausybė ir Lietuvos bankas žadėjo apsispręsti, ką daryti su nacionalizuotu „Snoru“ per kelias dienas, naktiniai posėdžiai truko beveik savaitę – valdantieji laukė banko laikinojo administratoriaus išvadų ir suko galvas, ką gi daryti su Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo nustekentu banku.
Savaitė ėjo niūryn – finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad bankas yra nemokus, o Vitas Vasiliauskas žurnalistams atviravo apie banko ligą – „galvojome, kad gripas, pasirodo – vėžiukas“. Galop vėlų vakarą po savaitės Lietuvos banko koridoriuje surinkę žurnalistus valdantieji pranešė – banke trūksta 3,4 mlrd. Lt turto iš 8 mlrd. Lt, todėl jam inicijuojamas bankrotas.
Nedrausti indėlininkai dabar gali viltis, kad banko turto iš tikrųjų yra daugiau nei suskaičiavo banko laikinasis administratorius Simonas Freakley. O Finansų ministerija paskelbė, kad vien dėl „Snoro“ griūties Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 0,1 proc. mažiau nei prognozuota.
„Hitachi“ atėjimas
Šių metų liepą strateginiu investuotoju į naująją Visagino atominę elektrinę Lietuva pasirinko Japonijos ir JAV bendrovę „Hitachi-GE Nuclear energy“, nuošalyje palikusi JAV bendrovę „Westinghouse“. „Hitachi-GE“ esą pasiūlė Lietuvai ekonomiškai naudingesnį variantą, teigta, kad bendrovės technologija moderni ir saugi, užtikrins saugios ir patikimos elektrinės statymą.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./„Hitachi“ prezidentas Hiroaki Nakanishi ir Andrius Kubilius |
Pradėti eksploatuoti Visagino AE planuojama 2020 metais. Lietuvos ir „Hitachi-GE“ bendradarbiavimo detalės dar nėra skelbiamos. Skaičiuojama, kad VAE galėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų. Lietuva pagal įstatymus turi valdyti 34 proc. VAE akcijų.
VAE vertinama kaip itin svarbus projektas energetinei šalies nepriklausomybei didinti. 2009 metais uždarius Ignalinos AE, Lietuva iš didžiausios energijos eksportuotojos virto didžiausia importuotoja. Priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių didina ir šalies skolą. Vien energetinių išteklių prekybos deficitas Lietuvoje sudaro 8 mlrd. Lt.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvos verslininkai galės atlikti maždaug trečdalį naujos VAE statybos darbų. „Hitachi-GE“ taip pat neatmeta galimybės bendradarbiauti su Lietuva aukštųjų technologijų srityje, o valdžia tiki, kad bendrovė atvers kelius į Lietuvą ir kitoms Japonijos įmonėms.
Lenkijos pasitraukimas iš VAE statybų
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos vėliava |
Lenkijos energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) paskelbė stabdanti dalyvavimą naujos atominės elektrinės Visagine statybos projekte. PGE taip pat pasitraukė ir iš derybų su Rusijos bendrove „Inter Rao“ dėl elektros pirkimo iš Kaliningrado.
Lenkija pati ketina statyti naują atominę elektrinę – PGE per 20 mėnesių planuoja pasirinkti technologiją atominei elektrinei, jos tiekėją bei jėgainės statybos vietą.
Lietuvos valdantieji, tiesa, padėties nedramatizuoja – pastatysime VAE ir be Lenkijos – ir toliau tariasi su „Hitachi-GE“ ir regioniniais partneriais (Latvija ir Estija) dėl bendradarbiavimo.
Tai, kad Lenkija gali nedalyvauti VAE, galima buvo suprasti ir kiek anksčiau – lenkai sakė, kad statoma elektrinė per mažo galingumo.
IKEA atėjimas
2013 metais Vilniuje bus atidarytas pirmasis Baltijos šalyse IKEA prekybos centras. Bendrovė „Felit“, valdanti IKEA frančizę, žada sostinėje investuoti 370 mln. Lt. Prekybos centras įsikurs Žirnių gatvėje, jo statybos darbai prasidės kitų metų pavasarį.
Skelbiama, kad į IKEA kompleksą bus investuota iki 47 mln. eurų, dar 60 mln. eurų žadama investuoti į kitus komercinius objektus šalia prekybos centro.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Ikea“ parduotuvėje |
Bendrovės „Felit“ atstovai aiškino Vilnių pasirinkę dėl to, kad aplink jį 300 kilometrų spinduliu gyvenančių žmonių skaičius siekia 15,5 mln. Žadama, kad parduotuvėje dirbs 200 darbuotojų. Plotas šalia prekybos centro bus pasiūlytas kitoms prekybos įmonėms.
Planuojama apie 17 ha investicinė teritorija, „Felit“ į šią teritoriją žada pritraukti ir kitus investuotojus. IKEA prekybos centro plotas sieks 24,8 tūkst. kvadratinių metrų, kitoms prekybos įmonės skirtas plotas bus 75 tūkst. kvadratinių metrų.
