Susisiekimo ministras R.Masiulis informavo, kad Registrų centre (RC) „išskirtiniai tarpininkai“, pirkdami duomenis, galimai apvaginėjo valstybę ir galėjo susikrauti netgi šimtus milijonų eurų.
15min žiniomis, viena iš tokių bendrovių – „Creditinfo Lietuva“, ji duomenis naudoja viešoms paslaugoms teikti. Įmonės vadovas A.Bogdanovičius buvo apstulbęs – tokie kaltinimai jam naujiena, jis juos vadina nepamatuotais.
„Ta spaudos konferencija kaip perkūnas iš giedro dangaus. Mes jokių išskirtinių sutarčių neturime, pas mus visos sutartys standartinės, ir kainodaros standartinės. Ši kainodaros tema labai įsisenėjusi ir nesąžininga tiek verslo, tiek gyventojų atžvilgiu“, – stebėjosi A.Bogdanovičius.
Pasak jo, jokių oficialių pranešimų ar diskusijų su institucijomis nėra buvę.
„Įvardyti šimtai milijonų, bet skaičiai nesusiveda. Institucijų vadovai kalba, kiek valstybė prarado, bet klausimas, ar tiek būtų uždirbta, jei taip būtų buvę skaičiuojama. Šiandien fiziškai niekas negali mokėti tų šimtų milijonų eurų. Mums trūksta supratimo, kaip tie skaičiai išvesti. Valstybės registrai yra įsipareigoję kainą skaičiuoti pagal kaštus, bet valstybės kaštai turbūt nesiekia kelių šimtų milijonų eurų sumos, kad galėtų tą informaciją parduoti“, – stebisi A.Bogdanovičius.
Jis apgailestavo, kad verslui mestas šešėlis ir griaunama daug metų kurta reputacija.
„Man ta spaudos konferencija pasirodė labai keista – niekas su taip vadinamaisiais tarpininkais rinkoje nesikalbėjo dėl galimos problematikos, užuot sprendžiant problemas, visai industrijai uždėtas kažkoks štampas, kad rinkoje yra žaidėjų, kurie naudojasi padėtimi“, – sako „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Jis teigė, kad kol kas sutartys galioja ir nėra nutrauktos, o apie įkainių pasikeitimus taip pat nebuvo pranešta.
Esama kainodara galioja daugiau nei dešimtmetį
Pasak A.Bogdanovičius, rinka seniai kvietė spręsti valstybės registrų įkainių problemą taip, kad jie būtų pagrįsti kaštais.
„Registrų įkainiai yra labai skirtingi, nuo keliasdešimt euro centų iki keliolikos eurų, ir pagrindimo, kodėl tiek kainuoja, valstybės registrai niekada neduodavo. Mes bandėme tą problemą spręsti, bet atsidurdavome aklavietėje“, – sako A.Bogdanovičius.
Jis aiškino, kad esama kainodara gimė po 2000-ųjų metų, kai Vyriausybė patvirtino integralią valstybės registrų strategiją.
„Vienas iš pagrindinių punktų ten buvo, kad rinkoje atsirastų tarpininkai, kurie galėtų naudodami valstybės registrų informaciją kurti įvairius produktus ir tokiu būdu plėtoti verslą. Tuomet buvo numatyti keli kainodaros būdai, tarp jų – kaina pagal užklausą ir kaina pagal panaudojamų duomenų kiekį. Tos nuolaidos egzistavo labai seniai, ir įvairių registrų atveju galėjai mokėti mažiau nei pagal vieną užklausą, jei atlieki didelius užklausų kiekius“, – patikina A.Bogdanovičius.
Anot jo, ekonomikoje normalu, „kai perki daug, tai ir moki mažiau“, be to tai buvo grįsta ir Vyriausybės sprendimais.
„Problema egzistavo tik tame, kad pati kainodara buvo neskaidri, nes nebuvo aišku, kokie kaštai ten įtraukiami“, – atsidūsta A.Bogdanovičius.
Jis teigia, kad nepaisant visko, verslas ir toliau sieks diskusijos su Vyriausybe ir bendradarbiaus, kad įkainiai būtų skaidrūs ir teisingi. Numatyta kainodarą keisti 2020-aisiais.
„Tos naujos kainodaros mes laukiame, bet užuot sulaukę, kokie bus kaštai, gauname štai tokią spaudos konferenciją, kai neaišku kas apkaltinamas dėl kažkokių galimų dalykų. Aišku, kad eisime į dialogą, nes pats RC, „Regitra“ ir kiti registrai – jie turi taikyti kainą, pagrindžiančią kaštus. Tame jokio dialogo nėra ir mes tiesiog laukiame, kokia kainodara bus“, – aiškino A.Bogdanovičius.
Jis piktinosi, kad dideli duomenų pirkėjai, priešingai nei kaltinama, RC parūpina užsakymus ir kuria darbo vietas.
„Pirmiausia reikia kalbėtis su savo partneriais ir žiūrėti kur problemos, o dabar daroma priešingai“, – nusivylimo neslėpė A.Bogdanovičius.
