Lietuvos bankas balandžio 2 d. pasirašė sutartį su „Pirmąja kava“ – įstaiga įsipareigojo per 3 mėnesius suorganizuoti Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos posėdį, rodo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikta sutartis.
Pirkimas stebina dviem aspektais – Lietuvos bankas 163 tūkst. eurų (su PVM) užsakymą patikėjo išskirtinai „Pirmajai kavai“ – neskelbiamų derybų būdu. O kad atviro konkurso nereikėtų skelbti, pirkimo vertė buvo sumažinta, palyginti su anksčiau skelbta pirkimų plano apimtimi. Tiesa, pirkimo plane jau buvo nurodyta, kad pirkimas bus „supaprastintas“.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisinio pažeidimo neįžvelgia, nes įstatyme yra išimtis reprezentacines išlaidas leisti be konkursų – bet gerąja praktika taip pat nevadina. Lietuvos bankas patikino, kad įstatyme yra išimtis – konkursas nebūtinas leidžiant reprezentacines lėšas.
Uždarai konkuruoti su „Pirmąja kava“ buvo pakviesta ir kita bendrovė, turinti vieną darbuotoją – 15min susisiekus su jos vadove, komentuoti situaciją ji atsisakė.
Pernai buvo kilę įtarimų dėl „Pirmosios kavos“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su projektu „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, VPT pernai balandį kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.
Renginys prikaustys pasaulio dėmesį
Lietuvoje pačius svarbiausius euro zonos klausimus ECB aptarinės pirmą kartą. Tikėtina, kad šis reikšmingas renginys Lietuvoje vyks tik kartą per dvidešimtmetį, nes išvažiuojamasis ECB valdančiosios tarybos posėdis organizuojamas vos kartą per metus – įprastai posėdžiai vyksta Frankfurte.
2017 m. išvažiuojamasis posėdis organizuotas Taline, 2018 m. – Rygoje.
„Kartą per metus organizuojamas išvykstamasis ECB valdančiosios tarybos posėdis – vienoje iš euro zonos valstybių. Lietuvoje birželio 6 d. vyks būtent pastarojo tipo posėdis, kurio metu priimti sprendimai po posėdžio bus pranešti per tradicinę spaudos konferenciją. Posėdžio dalyvių skaičius dar nėra patvirtinti, tačiau įprastai šiuose posėdžiuose dalyvauja šeši Vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai bei jų pavaduotojai“, – paaiškino Lietuvos bankas.
ECB valdančioji taryba posėdyje nustato euro zonos pinigų politiką ir priima svarbiausius sprendimus, o tai paprastai atsiduria pirmosiose pasaulio verslo žiniasklaidos antraštėse dėl svarbos finansų rinkai.
Dabartinio ECB vadovo Mario Draghi kadencija baigsis šiemet spalį, jis iki šiol Lietuvoje lankėsi tik kartą – 2014 rugpjūtį, šaliai ruošiantis euro įvedimui.
VPT: teisiškai teisinga, bet piktnaudžiauti išimtimis nereikėtų
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patikino, kad Lietuvos bankas turi teisę išlaidas reprezentacijai leisti be konkurso, kol sutarties vertė neperlipa 144 tūkst. eurų be PVM. Bet šiuo atveju keistokai atrodo organizacijos planuoti 150 tūkst. eurų ir vėliau patvirtinta kiek mažesnė pirkimo vertė, „palendanti“ po lubomis.
„Perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus gali vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuris kalba apie reprezentacines išlaidas. Jei klausiate, kiek šis pirkimas susijęs su reprezentacinėmis išlaidomis, neatsakysiu, nes nesu matęs pirkimo dokumentų“, – 15min aiškino VPT specialistas.
Metiniame pirkimų plane Lietuvos bankas renginio organizavimui buvo nusimatęs ne daugiau nei 150 tūkst. eurų sumą, informavo VPT – tai daugiau nei supaprastinto pirkimo riba (144 tūkst. Eur).
„Įdomu tai, kad jie pirkimų plane nusimatę išleisti visam tam reikalui ne daugiau kaip 150 tūkst. eurų, o supaprastinto pirkimo riba yra 144 tūkst. eurų be PVM. Tai lyg ir nelabai palenda per 6000 eurų. Bet čia reikėtų kelti jų dokumentus, prašyti pateikti pirkimo inicijavimo pažymą, gal tie pirkimo planai ir sueis. Nemanau, kad jie padarė kokią techninę klaidą, kad, per kelis tūkstančius eurų nusimatę daugiau pinigų, išlipo iš supaprastinto pirkimo vertės. Paprastai patyrę viešųjų pirkimų specialistai tokių klaidų nedaro“, – svarsto VPT specialistas.
Anot jo, jei Lietuvos banko pirkimo vertė būtų peržengusi 144 tūkst. eurų, būtų privaloma skelbti tarptautinį pirkimą, kuriame galėtų dalyvauti visi tiekėjai, o išimtimi įstatyme nebegalėtų pasinaudoti.
Taip pat VPT specialistas tikino, kad nereikėtų piktnaudžiauti įstatymo išimtimis.
„Aišku, reikia suprasti, kad neskelbiamos derybos yra tam tikra išimtis įstatyme, ir nereikėtų tuo piktnaudžiauti. Bet tokia išimtis yra padaryta. Mes tarnyboje sakome, kad visos neskelbiamos derybos iš esmės yra blogis – tai yra išimtis. Bet įstatymas leidžia ir formaliai jie turi teisinį pagrindą daryti neskelbiamą pirkimą“, – aiškino VPT specialistas.
Konkurentė nedalyvavo pirkime
VPT informavo, kad iš tiesų pirkime Lietuvos banko pasirinkimu buvo kviesti konkuruoti du tiekėjai: ne tik „Pirmoji kava“, bet ir vieną darbuotoją turinti VšĮ „Kultūra ir renginiai“.
„Buvo „Kultūra ir renginiai“ kviesta, bet ji nepateikė pasiūlymo. Derybos toks dalykas – galima pasikviesti kelis, ir „Kultūra ir renginiai“ dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. (…) Formaliai nėra kažkas blogai. „Kultūra ir renginiai“ nėra laimėjus nė vieno pirkimo Lietuvos banke, bet ji buvo pakviesta būtent šį kartą“, – nusistebėjo VPT specialistas.
15min susisiekė su „Kultūra ir renginiai“ vadove Egle Jasutyte-Mažinte, ji patvirtino, kad dalyvauti kvietimą konkurse bendrovė gavo, tačiau nedalyvavo. Ji paprašė komentarų žiniasklaidoje neviešinti.
Per praėjusius metus ir šiemet „Pirmoji kava“ laimėjo ne tik Lietuvos banko, bet ir „Lietuvos energijos“ grupės įmonių, Prezidento kanceliarijos, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros, „Susisiekimo paslaugų“ viešuosius pirkimus.
Lietuvos bankas: įstatymas leidžia neskelbiamas derybas
Lietuvos bankas pakomentavo, kad konkursui organizuoti neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Jis leidžia neskelbiamas derybas vykdyti, kai perkamos prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas. Atsižvelgus į renginio aukšto lygio reprezentacinį pobūdį ir įvertinus rinkoje veikiančius potencialius tiekėjus, į neskelbiamas derybas buvo pakviesti 2 pasirinkti tiekėjai: VšĮ Pirmoji kava ir VšĮ „Kultūra ir renginiai“, – aiškinama Lietuvos banko komentare.
Gala vakarienė – Valdovų rūmuose
15min pavyko gauti ir techninę specifikaciją, kuri atskleidžia, ko ECB atstovai galės tikėtis vizito metu. Posėdžiai vyks Lietuvos banke (Gedimino pr. 6, Vilniuje), o Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) bus rengiamos spaudos konferencijos.
Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad laukiama iki 40 svečių. Vyriausieji euro zonos bankininkai posėdžiaus prie ovalaus stalo.
„Pirmoji kava“ bus atsakinga už transporto paslaugas, ECB posėdžio maitinimo ir aptarnavimo paslaugas, patalpų paruošimą ir įrengimą (pvz., vertimams), puošybą gyvomis gėlėmis, kuri numatoma Lietuvos banke. Į teikiamas paslaugas neįeis bankininkų apgyvendinimas – 130 vnt. nakvynių bus perkamos atskiru pirkimu, rodo LB metinių pirkimų planas.
Įspūdingiausia renginio dalis – gala vakarienė. „Pirmoji kava“ atsakinga už renginio koncepciją ir scenarijų, dekoravimą, meniu, meninę programą, vedėją ir visas kitas su organizavimu susijusias paslaugas.
Vakarienė vyks Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje salėje, numatomas svečių skaičius joje – iki 160 asmenų.
„Paslaugų teikėjas turi pateikti gala vakarienės vienijančią koncepciją, kuri moderniai pristatytų Lietuvą, Lietuvos gastronomijos istoriją bei Lietuvos kulinarinį paveldą. Koncepcija turi jungti gala vakarienės meniu, renginio erdvės ir stalų dekorą, meninę dalį ir kitas susijusias gala vakarienė detales“, – reikalaujama iš tiekėjo.
Vargu, ar „Pirmoji kava“ suspės laiku parengti vakarienės koncepciją. Ji pagal specifikaciją „privalo būti suderinta su Perkančiąja Organizacija likus 2,5 (dviem su puse) mėnesio iki gala vakarienės“, nors sutartis pasirašyta telikus dviem mėnesiams.
Bankininkai vakarieniaus iš porcelianinių ar fajansinių indų, vakarienę sudarys 4 dalys: 2 užkandžiai, pagrindinis patiekalas (galima rinktis iš dviejų) ir desertas.
„Kiekvienas patiekalas turi atspindėti, ką skirtingais Lietuvos istorijos šimtmečiais valgydavo Lietuvos didikai ir aukštuomenė. Kiekvienas patiekalas privalo turėti savo istoriją – kuriame amžiuje buvo sukurtas receptas ir kuo jis reikšmingas Lietuvos gastronomijos istorijai“, – reikalaujama iš tiekėjo.
Lietuvos bankas pats tvirtins vyriausiojo virėjo kandidatūrą, pateiks renginio stiliaus gidą, grafinių elementų bylas, gaminių dizaino projektus.
Meninę vakarienės dalį sudarys muzikiniai pasirodymai, ji skirta Lietuvos kultūrai pristatyti. Renginio metu numatomos sveikinimo kalbos, svečių pasisakymai, koncertinė programa.
„Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad visi naudojami maisto produktai ir gėrimai būtų švieži ir paties aukščiausio lygio“, – teigiama techninėje specifikacijoje, kurioje itin smulkiai aprašomos įvairiausios detalės.
Sutartyje nurodoma, kad „Pirmoji kava“ į pagalbą pasitelks dar 10 įmonių: tarp subtiekėjų nurodoma vaizdo sprendimų tiekėja „Videoprojektai LT“, baldų nuomos paslaugas teikianti „Liramta“, maisto gamybos įmonės „Taurakalnis“, „Istorinė virtuvė“, transporto kompanijos „Vilneda“, „Olego transportas“, reklamos paslaugų tiekėja „Forzacas“, spaustuvė „Greita spauda“, konferencijų organizatorė „Konferenta“, įgarsintoja „Anno Domini“.
„Paslaugų apimtis nustatyta sutartyje, kuri yra paviešinta ir apima maksimalią dalį visų renginiui reikalingų paslaugų. Papildomai numatoma viena viešbučio paslaugų sutartis. Taip pat šiam renginiui bus sudaromos nedidelės apimties sutartys dėl suvenyrų, dėl socialinės programos organizavimo (ekskursijų), dėl maitinimo paslaugų (neformalios vakarienės ir neformalių pietų), leidybinių paslaugų“, – paaiškino Lietuvos bankas.
