Įstaigos ir įmonės pasirašė tai numatantį susitarimą, penktadienį pranešė Uosto direkcija.
Pasak ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės kartu inicijuotoje diskusijoje dalyvavusio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą ypatingai svarbi Lietuvai ir visam Baltijos jūros regionui.
„Ši jungtis – ne tik puiki galimybė padidinti visos ES transporto sistemos atsparumą, bet ir svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti pilnavertį keleivių ir krovinių judumą bei karinį mobilumą“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Jo teigimu, diskutuojant reikės apsispręsti, kuri naujosios geležinkelio linijos į Klaipėdą alternatyva labiausiai atitiktų vietos bendruomenių, savivaldos, verslo ir visos valstybės poreikius.
Anot LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, šiuo metu LTG planuoja atlikti Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros modeliavimo studiją. Bus parengtos bent trys alternatyvos, apimančios technologines ir technines vystymo galimybes.
Jo teigimu, pirminės galimos europinės vėžės į Klaipėdą alternatyvos – per Šiaulius, nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius arba nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.
Savo ruožtu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sakė, kad direkcija sieks užtikrinti projekto gyvybingumą.
Pranešime nurodoma, kad Klaipėdos uostui ypatingai svarbu, kad šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, nes pradėjus veikti „Rail Baltica“ geležinkeliui krovinių srautai gali nusistovėti aplenkiant Lietuvos uostamiestį.
ES Taryba birželio 13 dieną patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą.
TEN-T tinklas jungia didžiuosius Europos Sąjungos miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus.