Povilas Urbšys skelbia karą farmacininkams – parlamentaras registravo įstatymo pataisą, pagal kurią vienas vaistinių tinklas galėtų viename mieste turėti ne daugiau nei 5 vaistines.
„Pirmiausiai, tokiu projekto įgyvendinimu būtų ženkliai apribojamas žmonių pasirinkimas, nes įsigyti reikiamų vaistinių preparatų pacientai negalėtų jiems patogioje ir artimoje vaistinėje. Galbūt neliktų vaistinių ir gydymo įstaigose. Tai itin sukeltų problemų pensinio amžiaus pacientams, kurie norėdami įsigyti reikiamų vaistų turėtų keliauti po visą miestą ieškodami vaistinės. Taip pat klausimas, ar nesumažėtų ir pasiūla“, – 15min sakė „Camelia“ vaistinių tinklo komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė.
Tuo metu Kristina Nemaniūtė-Gagė, vaistinių asociacijos vadovė, pasiūlymo nesureikšmina.
„Demokratija tuo ir žavi, kad leidžia siūlyti bet kokias, net pačias absurdiškiausias idėjas, – ir čia pat ji atskleidžia būdą, kaip būtų galima tokį reikalavimą apeiti. – Jeigu mums šalyje reikia tiesiog užregistruoti daugiau uždarųjų akcinių bendrovių, šis sprendimas statistiką pagerintų, bet ar ne pacientai turėtų būti svarbiausia?“
Vis tik, jeigu reikalavimas būtų kruopščiai įgyvendinamas, problemų kiltų.
„Pirmiausia, mažėtų vaistų prieinamumas, na ir, žinoma, vaistai brangtų, nes valdant daugiau nei kelias įmones optimizuojamos sąnaudos, todėl kaštai mažėja ir tą puikiai supranta visi. Beje, panašių siūlymų jau būta, bet visi buvo atmesti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Pirmiausia, mažėtų vaistų prieinamumas, na ir, žinoma, vaistai brangtų, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
L.Skersytė pabrėžė, kad tai tikrai apsunkintų vaistinių veiklą.
„Kyla klausimas, ar tokios projekto pataisos neprieštarautų šalies Konstitucijai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad toks projektas gali turėti įtakos vaistinių tinklų investicijų mažinimui. Farmacijos sritis Lietuvoje ir taip yra jautri šalies gyventojams, įvairiais būdais yra stengiamasi, kad vaistų kainos būtų kuo mažesnės, o prieinamumas įsigyti reikiamų preparatų gydymuisi – didesnis. Tad, atsižvelgiant į šio projekto pataisas, kyla abejonių, ar jis neprieštarauja siekiamiems tikslams“, – sakė L.Skersytė.
Asociacijos vadovė taip pat abejojo, ar tai padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – tai yra sumažinti vaistų kainas.
„Įdomu, kaip tai galėtų pasiekti esminį tikslą, kad pacientams nereikėtų vaistų ieškoti kitose šalyse, nes ten valdžios atstovai su vaistų gamintojais sugebėjo išsiderėti tinkamą vaistų kainą. Jei pasiūlymus rengiantys pasidomėtų, iš ko susideda vaistų kaina, tikriausiai šio net nebūtų siūlę. Vaistinės ir didmeninio platinimo įmonės gali užsidėti tik valstybės reguliuojamą antkainį, vaisto gamintojai Lietuvos rinkai nustato kainą“, – kalbėjo L.Skersytė.