Seni pažadai liks neištesėti?
Šiaulių miesto valdžia centralizuoti biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą bando ne pirmą kartą. Dar 2011 metais „Šiaulių naujienos“ rašė, kad pabūgęs žiniasklaidos paviešinto tyrimo Šiaulių meras Justinas Sartauskas išplatino viešą pareiškimą, jog biudžetinių įstaigų lėšų apskaita nebus centralizuojama. „Šiaulių miesto savivaldybės tarybos valdančioji koalicija kadencijos pradžioje pasirašė programą, kurioje sutarė didinti biudžetinių įstaigų savarankiškumą. Biudžetinių įstaigų buhalterijos centralizavimo klausimas Savivaldybėje nesvarstomas“, – tada sakė jis.
Tačiau panašu, kad valdžios atstovų galvose ši idėja vis dar gyva. Praėjusį penktadienį mero pavaduotojas Juras Andriukaitis pateikė sprendimo projektą, kuriame numatyta nuo 2016 m. sausio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą tvarkyti centralizuotai.
Teigiama, kad priėmus šį sprendimą kokybiškai pagerės savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita, bus laikomasi apskaitos standartų ir eliminuotos dabar daromos klaidos, sumažės finansinių ir kitokių pažeidimų rizika, bus aukštesnė darbuotojų kvalifikacija, paprasčiau ir tiksliau sudaromas bendras, apjungiantis visas biudžetines įstaigas, savivaldybės turto, pajamų ir išlaidų balansas.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitą tvarko savarankiškai. Jose yra 117,75 buhalterių ir apskaitos darbuotojų pareigybės, ir šių pareigybių darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei darbo vietų išlaikymas per metus sudaro apie 3,6 mln. litų.
Tegul košę verda tas, kas ją moka virti
Projektą užregistravęs mero pavaduotojas J. Andriukaitis teigė, kad šiuo metu dalies buhalterių ir apskaitos darbuotojų kompetencija yra žemo lygio, todėl nepavyksta išvengti klaidų, atsiranda finansinių pažeidimų.
Savivaldybės kontrolės tarnybos patikrinimų rezultatai rodo, kad kai kurių darbuotojų kompetencija labai menka ir neretai net rizikinga, - sako J. Andriukaitis
„Savivaldybės kontrolės tarnybos patikrinimų rezultatai rodo, kad kai kurių darbuotojų kompetencija labai menka ir neretai net rizikinga. Mūsų ugdymo įstaigos yra skirtos ugdymo procesui. Ne virti manų košę, ne dar kažką... Tegul košę verda tas, kas geriau tai išmano. Mokyklose ir ekonomiškai, ir kokybiškai labai pasiteisino procesai, kur vyksta paslaugų viešieji pirkimai, o ne patys gamina maistą. Nes ugdymo personalas, pradedant mokyklos direktoriumi, baigiant visais kitais, turi garantuoti ugdymo kokybę. Todėl buhalterinė apskaita negali būti tvarkoma neraštingo buhalterio“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis, pridurdamas, kad šiuo metu viešajame sektoriuje buhalterinė apskaita visiškai nepatikima.
Iš tiesų pavyzdžių ieškoti toli nereikia. Dar praėjusiais metais Šiaulius sudrebino skandalas dėl galimo pinigų grobstymo lopšelyje-darželyje „Bangelė“. Įtariama, kad šios įstaigos buhalterė per trejus metus pasisavino beveik 150 tūkst. litų.
Žinoma, problema akivaizdi. Tačiau pažadų už liežuvio juk niekas netempė. Paklaustas, ar šis sprendimo projektas neatims iš biudžetinių įstaigų savarankiškumo, J. Andriukaitis suskumba raminti: „Dabar tas savarankiškumas yra menamas ir duoda tik nekokybišką buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šituo projektu biudžetinių įstaigų, kaip savarankiško proceso dalyvių, niekas nestabdo. Priešingai - jie turės daugiau laisvės ir žinos, kad pas juos apskaita bus vykdoma tinkamai, o ne atmestinai.“
Sprendimo projektas pateiktas skubotai
Tačiau toks skubotas projekto sprendimo įregistravimas nustebino Seimo narį Arvydą Mockų. „Tas sprendimo projektas paduotas tik penktadienį vakare. Lieka vos trys dienos iki Tarybos posėdžio. Tai prieš tris dienas pateikti projektą, nepadiskutavus apie tai su bendruomene, nepakalbėjus apie tai su darželių darbuotojais, tėvais ir pan., yra negražus ir netikslingas politikavimas“, – sakė jis, pridurdamas, kad skubotai priimti sprendimai nėra racionalūs, todėl neretai atneša nemažai žalos.
Seimo narį nustebino ir tai, kad sprendimo projektą užregistravo vicemeras, o ne Administracijos direktorius, kuris turėtų rūpintis šiais klausimais.
Skaičiuoja, kiek dabar yra buhalterių, kiek jų liks. Tokie skaičiavimai niekada nepasitvirtina, - sako A.Mockus.
Maža to, įtartini ir sprendimo projekte pateikti skaičiavimai: „Skaičiuoja, kiek dabar yra buhalterių, kiek jų liks. Tokie skaičiavimai niekada nepasitvirtina. Reikia suprasti, kad naujiems 40 žmonių kažkas turės vadovauti, turės būti mokami atlyginimai, kur dar patalpų apšvietimas, šildymas, transporto, kuro ir pan. išlaidos. Buvo jau tokie skaičiavimai, kai atleidinėjo sargus, bet jie nepasitvirtino. Taip bus ir čia“, – teigė A. Mockus.
Įstaigos prie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos standarto, Seimo nario teigimu, perėjo dar 2010 metais. Šioms naujovėms įstaigų vadovai ilgai ruošėsi – iš savo lėšų nupirko buhalterines programas, kurios visai nemažai kainavo, siuntė buhalterius į mokymus ir pan. A. Mockaus nuomone, dabar, kai įstaigos jau turi kvalifikuotus buhalterius, dėl neaiškių priežasčių nuspręsta viską sugriauti ir sukurti kažką, kas nežinia ar pasiteisins.
Šiuo metu trijų Šiaulių darželių buhalterinė apskaita jau tvarkoma centralizuotai. Seimo narys A. Mockus tikino, kad bendravo su šių įstaigų vadovais, kurie tokiomis naujovėmis nėra patenkinti.
Esą įstaigų vadovams daug patogiau, kai jų buhalterija tvarkoma darželyje, tada jie daugiau dėmesio gali skirti vaikams, tėveliams ir pan. „Gali būti taip, kad įstaigų vadovai nuolat eis į buhalteriją ir spręs, derins tuos buhalterinius klausimus. Taip suprastės įstaigos vadovo darbo kokybė, nes jis didžiąją dalį laiko praleis ne savo darbo vietoje, bet buhalterijoje. Juk vadovas negali turėti tiek žinių, kiek turi buhalteris. Kaip bebūtų, tai yra dvi skirtingos pareigybės“, – sakė Seimo narys.
„Beje, jeigu buhalterijos bus centralizuotos, buhalteriai nebebus pavaldūs įstaigos vadovui. Tai kaip gali įstaigos vadovas atsakyti už žmogų, kuris jam net nėra pavaldus? Maža to, tas buhalteris, kuris dirba konkrečioje centralizuotoje vietoje, nėra lojalus biudžetinei įstaigai, todėl jis nebus suinteresuotas tos įstaigos optimaliu lėšų panaudojimu“, – trūkumus vardijo A. Mockus.
Seimo narys patikina, kad nėra nusiteikęs prieš pertvarkas, bet jos neturėtų būti priimtos skubotai.
Jo nuomone, labai lengva palikti be darbo profesionalius darbuotojus, tačiau klausimas, ar vėliau dėl to nereikės gailėtis. „Visi dabar kalba apie emigracijos problemą, tačiau niekas jos nesprendžia. Juk tie žmonės liks be darbo ir emigruos. Kam priimti tokius sprendimus, kurie dar nėra išanalizuoti? Kam atimti iš žmonių darbą?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
Dar vasario mėnesio pabaigoje bus renkama nauja valdžia, kuri, A. Mockaus nuomone, ir galės pasitarusi su visuomene priimti geriausius sprendimus. „Šiuo metu yra daug svarbesnių miestui klausimų. Juk artėja rinkimai. Gyventojai turi apsispręsti, kas tvarkys jų miestą. Todėl reikėtų susikoncentruoti į programų pristatymus, vizijas. Nemanau, kad darželių buhalterija yra tas klausimas, kuriuo reikia užsiimti, kai lieka vos keli mėnesiai iki rinkimų“, – sakė Seimo narys.
Vieni skaičiuoja, kiti lieka atsakingi
Kaip jau buvo minėta, kai kuriose biudžetinėse įstaigose buhalterinė apskaita jau dabar tvarkoma centralizuotai. Vienas iš jų – Šiaulių logopedinis lopšelis-darželis. Šios įstaigos direktorės Ilonos Kazlauskienės teigimu, naudos įstaigai dėl to, kad buhalterija perėjo į centralizuotą apskaitą, nėra.
„Aš norėčiau, kad mūsų buhalterija nebūtų centralizuota. Buhalterija tai yra ne vien skaičiavimas. Yra dar ir planavimo funkcijos. Kad dabar galėčiau planuoti lėšas, turiu važiuoti į kitą įstaigą, kuri šiuo metu tvarko mūsų buhalterinę apskaitą, todėl turiu skirti tam papildomo laiko“, – minusus vardijo ji.
Maža to, pasak I. Kazlauskienės, tas žmogus, kuris dabar kitoje įstaigoje tvarko šio lopšelio-darželio buhalterinę apskaitą, nėra jai pavaldus. „Jis pavaldus savo įstaigos direktoriui. O parašus ant visų dokumentų dedu aš. Mano atsakomybė galutinė ir neginčijama, aš turiu už viską atsakyti. Tai dabar yra taip, kad aš lyg ir atsakau už kitos įstaigos darbuotojų teisingą suskaičiavimą. O kai turi, jei galima taip pavadinti, vidinę buhalterę, pasitarimo atžvilgiu yra visai kitaip. Tada ir įstaigos lėšos būna panaudojamos tikslingiau. Įstaigoje dirbantis buhalteris mato bendrą vaizdą, kur ir kaip tikslingiau panaudoti lėšas. Nes ta buhalterė yra lojali įstaigai. Juk įstaiga jai moka atlyginimą“, – sakė Šiaulių logopedinio lopšelio-darželio vadovė.
Papildomai kainuotų 0,7 mln. litų
Jeigu šį ketvirtadienį posėdžiausianti Šiaulių miesto taryba patvirtins sprendimo projektą, nuo 2016 m. sausio 1 d. biudžetinių įstaigų apskaita bus tvarkoma centralizuotai, todėl reikės įsteigti apie 40 buhalterių pareigybių.
Planuojama, kad 2015 metais pasiruošimas biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą tvarkyti centralizuotai Savivaldybės biudžetui papildomai gali kainuoti apie 0,7 mln. litų. 2016 metais centralizuotos buhalterijos išlaikymas ir kitos išlaidos, susijusios su buhalterijų centralizacija, gali sudaryti apie 2,9 mln. litų, o galima lėšų biudžeto ekonomija būtų apie 0,6 mln. litų. 2017 m. išlaidos sumažėtų iki 1,7 mln. litų ir iki 1,9 mln. litų didėtų metinė lėšų ekonomija
