Trejų metų trukmės emisijos aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,06 proc., didžiausia – minus 0,045 proc., vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,055 procento.
Obligacijų nominali vertė „Nasdaq“ Vilniaus biržos aukcione siekė 20 milijonų eurų.
„Faktas, kad Lietuvos vyriausybė pirmąkart istorijoje išplatino obligacijas su neigiamu pajamingumu, viena vertus, yra simbolinis, parodantis, kad investuotojai mūsų šalį priskiria prie aukščiausią kredito patikimumą turinčių euro zonos narių“, – 15min teigė investicinių fondų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento jaunesnysis fondų valdytojas Karolis Kybartas.
Kita vertus, pasak jo, vyriausybė sugeba išplatinti neigiamo pajamingumo obligacijas ir todėl, kad dėl griežtos reguliacijos bankai yra priversti dalį savo turto laikyti likvidžiuose ir aukštos kredito kokybės aktyvuose.
Paprasčiau kalbant, primokėti Lietuvai kainuoja mažiau, nei, pavyzdžiui, Europos centriniam bankui (ECB).
„Bankams yra patraukliau pirkti, tarkime, minus 0,05 proc. pajamingumo Lietuvos vertybinius popierius nei per naktį laikyti grynuosius pinigus ECB už minus 0,40 proc. palūkanų normą“, – pastebėjo K.Kybartas.
Obligacijų specialistas neabejoja, kad Lietuva ne paskutinį kartą išplatina obligacijas su neigiamomis palūkanomis.
„Artimiausioje ateityje galima tikėtis, kad Lietuvos vyriausybė sugebės išleisti ir ilgesnės nei 3 metų trukmės neigiamo pajamingumo obligacijas, nes kol kas euro zonos ekonomikoje nesimato ženklų, kurie leistų tikėtis ECB vykdomo monetarinio skatinimo pabaigos“, – pakomentavo Investicijų valdymo departamento jaunesnysis fondų valdytojas.
