Banguojanti ekonomika
Kaip aiškina General Financing banko vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius, iš lėto pradėję kristi infliacijos skaičiai Lietuvoje dar anaiptol nėra rodiklis, jog prekių ir paslaugų kainos staiga sumažės. Nors vasario mėnesį fiksuota metinė infliacija Lietuvoje buvo mažiausia tarp Baltijos šalių, tačiau Europos fone vis dar išliekame tarp infliacijos lyderių.
„Nors kurį laiką stebime infliacijos mažėjimą, tačiau su 17.2 proc. metiniu rodikliu vasarį vis dar esame toli nuo Euro zonos vidurkio, siekiančio 8.5 proc. Lyginant kainų pokytį pagal paslaugas, labiausiai per pastaruosius metus brango maistas bei būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Tai sudaro didžiausią gyventojų išlaidų kiekį – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, maistui skiriame net 22,1 proc. savo atlyginimo, o būstui išlaikyti – 13,1 proc.“, – sako banko atstovas.
Pasak finansų eksperto, per paskutinius metus net 30 proc. vidutiniškai išaugusios lietuvių išlaidos maistui bei būstui turėjo apkarpyti kiekvienos šeimos biudžetą. O paskolų palūkanų normų kėlimas paskatins dar kruopščiau planuoti šeimos išlaidas.
„Procesai, reikalingi atvėsinti ekonomikai, deja, bet neigiamai paliečia mūsų kasdienius finansus. Todėl natūralu, jog šeimos labiau galvoja, kur išleidžia kiekvieną eurą, bei atsigręžia į taupymo priemones. Mūsų atliktos apklausos duomenimis, lietuviai ne tik aktyviau domisi indėliais, taupomosiomis sąskaitomis, bet ir detaliau planuoja didesnius pirkinius, mato išaugusią svarbą finansiškai šviesti vaikus“, – pasakoja pašnekovas.
Taupyti, planuoti, šviesti
General Financing banko atstovo nuomone, raktu į tvaresnius šeimos finansus galėtų tapti paprasta formulė – nuolat atidėti tam tikrą sumą pinigų taupymui, planuoti didesnius pirkinius iš anksto ir mokyti vaikus finansinio raštingumo.
„Taupyti, planuoti bei šviesti skamba kaip savaime suprantami dalykai. Tačiau tai, kas atrodo lengva popieriuje, nebūtinai būna paprastai įgyvendinama praktikoje. Nepaisant to, šeimoms, norinčioms turėti tvirtesnę savo finansų kontrolę bei nežinančioms, nuo ko pradėti, ši kryptis galėtų būti gera pradžia“, – pažymi V.Bernatavičius.
Taupyti. Finansų eksperto nuomone, įprotis taupyti padeda tokiomis akimirkomis, kurių negalime numatyti. Pavyzdžiui, automobilio remontas, sveikatos sutrikimai ar darbo praradimas gali tapti sunkia finansine našta, dėl kurios, neturint santaupų, gali tekti pasiskolinti. Žinojimas, jog nelaimės atveju turi finansinę pagalvę, suteiks galimybę jaustis saugiau.
„Taupymas, bet kokioje formoje, turėtų būti vienas pagrindinių prioritetų šeimoje. Ir nors kaupimas „kojinėje“ išlieka mėgstamiausia lietuvių taupymo forma, mūsų turimi duomenys rodo, jog ne ką mažiau populiaru dėti terminuotąjį indėlį ar atsidaryti taupomąją sąskaitą. Tikrai yra sumanesnių būdų taupyti, negu laikant pinigus namuose, ir šeimos tai atranda“, – pasakoja pašnekovas.
Apklausos duomenimis, visai netaupančių gyventojų dalis toliau stabiliai mažėja – taip atsakė tik kas ketvirtas apklausos dalyvis, dažniau vyresnio amžiaus. Dažniausiai gyventojai atsakė santaupoms atidedantys tarp 5 ir 10 proc. pajamų (27 proc. respondentų). Daugiausiai – virš 20 proc. nuo pajamų – teigė atidedantys 36-45 metų gyventojai.
Planuoti. Pasak pašnekovo, didesnių šeimos pirkinių planavimas trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu gali padėti išvengti nenumatytų išlaidų, kurios sujauktų turimą biudžetą. Pasak sausio mėnesį banko atliktos gyventojų apklausos, dvi iš trijų šeimų tokius pirkinius planuoja.
„Jeigu manote, jog netrukus teks keisti šaldytuvą ar kitą svarbią namų techniką, nebūtų protinga biudžete nenumatyti šių išlaidų ir laukti iki paskutinės dienos. Žinoma, kartais nutinka situacijų, kai perkame čia ir dabar, tačiau, jeigu įmanoma to išvengti, brangesnius pirkinius derėtų planuoti“, – pataria GFB vyriausiasis finansų pareigūnas.
Tos pačios apklausos duomenimis, visai neplanuojantys didesnių šeimos pirkinių nurodė 32 proc. respondentų – daugiausiai taip atsakė jauniausio bei vyriausio amžiaus grupės. Planuojantys 1-6 mėnesius į priekį nurodė 26 proc., 6-12 mėnesių – 23 proc., o tokius planus turintys net metams ar toliau į ateitį nurodė 14 proc. gyventojų.
Šviesti. Anot V.Bernatavičiaus, semtis finansinių žinių svarbu ne tik patiems, bet ir nepamiršti lavinti šia tema vaikus. Esą itin svarbu formuoti teisingą požiūrį į pinigus dar vaikystėje, rodyti atsakingą pavyzdį, įtraukti juos į šeimos biudžeto planavimo procesą.
„Vaikams įdiegus, jog pinigai turi vertę ir laisva ranka jų leisti nederėtų, prisidėsime prie sveiko jų požiūrio į finansus formavimo. Derėtų išskirti vaiko biudžetą, kurį jis savarankiškai galėtų valdyti. Žinoma, šalia viso to tėvai turėtų duoti patarimų bei patys rodyti gerą pavyzdį“, – sako General Financing banko atstovas.
V.Bernatavičius pastebi gerą tendenciją – tik 12 proc. respondentų teigė, jog finansinis raštingumas yra švietimo įstaigų atsakomybė ir namuose vaikų nelavina. 44 proc. atsakė, jog pasitiki savo atžalomis ir skiria joms kasmėnesinį biudžetą, kurio valdymu pagal poreikius užsiima pats vaikas. Labai panašiai, 43 proc. gyventojų, nurodė sudarantys galimybę vaikams užsidirbti namuose, atliekant tam tikrus buities darbus. Verta pažymėti, jog net 39 proc. apklaustųjų nurodė vaikus įtraukiantys į visos šeimos biudžeto planavimą.
