Sprendimą apmokestinti bankų gaunamą nenumatytą pelną Italijos dešiniojo sparno vyriausybė priėmė netikėtai sumažėjus šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) ir kilus susirūpinimui dėl Romos gebėjimo pažaboti sparčiai kylantį skolos lygį, rašo portalas „Trading Economics“.
Tuo metu didžiausi Italijos bankai antrąjį ketvirtį pranešė apie geresnius negu tikėtasi rezultatus ir pagerino veiklos prognozes, be kita ko, dėl Europos Centrinio Banko (ECB) padidintų palūkanų normų.
Bankininkystės milžinų „Intesa Sanpaolo“ ir „UniCredit“ akcijų kursai antradienio prekybos sesijos pradžioje krito atitinkamai 6,6 ir 5,5 proc., o „BPER Banca“ ir „Finecobank“ kapitalizacija sumažėjo po daugiau kaip 7 procentus.
Ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujamas ministrų kabinetas sprendimą dėl nenumatyto pelno mokesčio priėmė vėlai pirmadienį.
Ministrės pirmininkės pavaduotojas Matteo Salvini socialiniame tinkle „X“, anksčiau vadintame „Twitter“, pranešė, kad vyriausybė dalį milijardinio bankų pelno skirs „padėti šeimoms ir įmonėms, nukentėjusioms nuo kylančių palūkanų normų“.
Po vyriausybės posėdžio Romoje jis žurnalistams sakė, kad šiuo mokesčiu bus apmokestintas bankų „perteklinis pelnas“, kuris gaunamas dėl ECB didinamų palūkanų normų.
Anot jo, dėl euro zonos centrinio banko keliamų palūkanų normų didėja bankų pelnas, bet taip pat kyla pinigų kaina namų ūkiams ir verslui.
ECB didinant palūkanų normas, Italijos, kaip ir kitų euro zonos šalių bankai gerokai padidino savo grynąsias palūkanų pajamas.
Pavyzdžiui, didžiausio Italijos banko „Intesa Sanpaolo“ grynasis pelnas pirmąjį pusmetį pašoko 80 proc. iki 4,2 mlrd. eurų, o jo konkurentas „UniCredit“ sausio–birželio mėnesiais susižėrė 4,4 mlrd. eurų grynąjį pelną.
Ispanijos kairiųjų vyriausybė taip pat paskelbė apie panašų mokestį bankams, kurį planuojama taikyti 2023 ir 2024 metais, tačiau sulaukė ECB kritikos.
M.Salvini Italijos vyriausybės sprendimą pavadino „sveiku protu“, tačiau konsultacijų bendrovės „Policy Sonar“ atstovas Francesco Galietti teigė, kad tai yra „labai prieštaringas mokestis“.
Dabar parlamentas turi šį vyriausybės sprendimą per du mėnesius paversti įstatymu, tačiau per tą laiką sprendimas gali būti gerokai pakeistas.