„Šiaurės partijos“ lyderis Matteo Salvinis teigia, kad dar prieš 2014 m. vykusius Europos Parlamento rinkimus ši politinė jėga platino lankstinukus, kuriose buvo pasisakoma už Italijos pasitraukimą iš vieningos Europos valiutos erdvės. Greitai šie lankstinukai bus dar kartą perspausdinti tūkstančiais kopijų.
Išėjimą iš euro zonos M.Salvinis laiko vienu iš pagrindinių „Šiaurės lygos“ pažadų prieš 2018 m. vyksiančius Italijos parlamento rinkimus.
„Prieš trejus metus jie manė, kad mes kuoktelėję – jie žiūrėjo į mus kaip į marsiečius. Dabar tai tapo debatų dalimi“, – sako M.Salvinis, kurį pastaruoju metu įkvepia „Brexit“ ir vis labiau augantis euroskepticizmas trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje Italijoje.
Išėjimą iš euro zonos M.Salvinis laiko vienu iš pagrindinių „Šiaurės lygos“ pažadų prieš 2018 m. vyksiančius Italijos parlamento rinkimus.
„Visi, kas balsuos už mus, žinos, kad „Šiaurės lygos“ vadovaujama vyriausybė atsikratytu euro ir grįžtų prie nacionalinės valiutos“, – tikino M.Salvinis, pridurdamas, jog geriausiu atveju toks žingsnis būtų žengiamas susitarus su kitomis euro zonos šalimis, blogiausiu – vienašališkai.
„Kad ir kokia rizika bebūtų, tai būtų pagerėjimas, lyginant su neabejotina mirtimi (liekant euro zonoje)“, – aiškino „Šiaurės lygos“ atstovas.
Iki 2013 m., kuomet partijos lyderiu tapo M.Salvinis, „Šiaurės lyga“ buvo vos gyvuojanti politinė jėga. Dabar ji meta iššūkį buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi vadovaujamai „Forza Italia“ dėl vyravimo dešiniojoje politinio spektro dalyje.
„Šiaurės lyga“ garsėja net tik euroskeptiškumu, bet ir prieš imigraciją nukeipta retorika. Be to, anksčiau partija ypač dažnai kėlė šiaurinės Italijos dalies regionų nepriklausomybės idėją.
Tiesa, parama „Šiaurės lygai“ svyruoja nuo 12 iki 15 proc., o nemažai nepatenkintų italų teikia pirmenybę „Penkių žvaigždžių judėjimui“ – partijai, kurios pozicija dėl euro ir imigracijos yra kiek švelnesnė.
Nors italų nepasitenkinimas tiek ES, tiek euru pastaraisiais metais smarkiai išaugo, tačiau naujausi apklausų duomenys rodo, jog parama narystei politinėje ir fiskalinėje sąjungoje išlieka stipri.
