Kaip 15min teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Italijoje blogos paskolos sudaro beveik penktadalį visų paskolų portfelio, kuomet Lietuvos bankuose pirmąjį 2016 metų ketvirtį blogos paskolos sudarė tik 5,3 proc. viso gyventojų ir įmonių paskolų portfelio.
Paskolos vadinamos blogomis tuomet, kai mokėjimai už jas vėluoja daugiau nei 60 dienų.
Paskolos vadinamos blogomis tuomet, kai mokėjimai už jas vėluoja daugiau nei 60 dienų.
„Be to, šis rodiklis stabiliai mažėja nuo 2011 metų – paskolų portfelio kokybė vis gerėja. Šiuo metu Italijos bankų paskolų portfelio kokybė yra tokia, kokia Lietuvoje buvo 2009 metais“, – aiškina N.Mačiulis.
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, lėtas Italijos ekonomikos augimas, itin žemos palūkanos ir griežtėjantis reguliavimas nepadeda stabilizuoti šalies bankų sistemos, todėl premjeras Matteo Renzis siekia sustiprinti bankų kapitalą valstybės lėšomis.
„Tai prieštarauja dabar ES galiojančioms taisyklėms, bet greičiausiai kažkokį kompromisą rasti pavyks. Niekas nenori rizikuoti ir pamatyti Italijos bankų griūties, pavirstančios į visos Europos sisteminę finansų krizę“, – situaciją Italijos bankų sektoriuje komentavo N.Mačiulis.
Tai, kad Lietuvos bankams neveiksnių paskolų problema negresia, aiškino ir banko DNB komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.
„Klientų galimybes gauti paskolą vertiname labai atsakingai, kai kuriais atvejais net griežčiau, nei reikalauja nuo 2011 m. įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatai. Todėl po 2011 m. išduotos būsto paskolos su pradelsimais yra visiškai pavieniai atvejai, kurių nemokumo priežastis dažnu atveju yra nenumatytos gyvenimo aplinkybės“, – tikino V.Lopeta, pažymėjęs, kad vartojimo paskolų mokėjimo pradelsimai DNB banke sudaro vos 1 proc. nuo viso vartojimo paskolų portfelio.
Apie blogųjų paskolų mažėjimo tendencijas pastaruosius trejus metais kalbėjo ir SEB banko prezidento pavaduotojas, pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius Jonas Iržikevičius.
„Paskolų portfelio kokybė itin siejasi su šalies ekonomikos ciklu. Tai, jog Lietuvos ūkis auga, nepaisant praėjusiais metais stebėto sulėtėjimo, turi teigiamos įtakos ir paskolų portfeliui”, – teigė J.Iržikevičius.
SEB prezidento pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad paskolų namų ūkiams kokybės pagerėjimą nuo 2014 m. lemia trys veiksniai – mažėjantis nedarbas, sparčiai augantis realusis darbo užmokestis bei istoriškai žemos palūkanų normos.
„Nereikia pamiršti ir iš reguliuojančiųjų institucijų atsiradusių griežtesnių apribojimų, gyventojams imant paskolas. Taigi, vertinant kreditavimą gyventojams, šiuo metu neveiksnių paskolų, lyginant su 2014–2015 m., pamažu mažėja“, – kalbėjo J.Iržikevičius.
