Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, pasitaiko, kad prekės atkeliauja iš Europos Sąjungos ar Kinijos, o jų kilmės šalis yra Rusija.
„Mes turime apie 700 tiekėjų, ne iš visų tikrai gamintojų perkame tiesiogiai, ypač kai kalbame apie tokias prekes, kurios yra pagaminamos užsienyje. Tai galioja galbūt daugiau ne maisto prekėms. Pavyzdžiui, esame tikrai ne vieną kartą gavę prekių – pirkome iš Vokietijos, Kinijos, kitų šalių – ir gavome prekių, kurios pagamintos Rusijoje. Tai tokių prekių yra nemažai“, – LRT radijui sakė V.Budrienė.
Jos teigimu, tai daugiausia ne maisto prekės – virduliai, įvairūs žaislai, sąsiuviniai, kitos kanceliarinės prekės.
„Pavyzdžiui esame net turėję atvejų, kai pirkome iš Kinijos virdulius, jie atkeliavo, pasirodo, tai Rusijoje gaminta prekė Kinijos rinkai“, – teigė V.Budrienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė irgi pastebi, kad iš parduotuvių išimtos rusiškos prekės ir toliau pardavinėjamos šalyje.
„Mes rinkoje stebime daug prekyviečių, prekybos vietų, kurios dar prekiauja Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta produkcija – ta, kurią prekybos tinklai išėmė vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje prieš daugiau nei metus“, – LRT radijui teigė R.Vainienė.
Ji pastebi, kad rusiškų ir baltarusiškų prekių – tiek maisto, tiek ne maisto produktų – nesunku rasti mažesnėse provincijos parduotuvėse ar turgavietėse.
Turgaviečių atstovai sako nesantys atsakingi už pavienius rusiškas ir baltarusiškas prekes parduodančius prekeivius.
„Turgų biznis yra nuomoti prekybinę vietą. Ką žmogus atsineša į tą prekybinę, vietą, kuo prekiauti, tai čia yra kaip ir nebe turgaus reikalas. Tuo turėtų užsiimti valstybinės institucijos“, – LRT radijui sakė asociacijos "Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės" vadovas Vytenis Butkevičius
