Vidutinė Lietuvoje parduodamo automobilio kaina – 7221 euras, o jei automobilio rida suklastota, jo vertė vidutiniškai tesiekia 6000 eurų, pagal atliktas paieškas įvertino „carVertical.lt“.
Kraštutiniais atvejais automobilio rida gali sumažėti netgi 400 tūkstančių kilometrų. Pardavėjams labiausiai apsimoka klastoti brangesnių automobilių ridas, kadangi būtent tuomet ridos poveikis kainai ir būna didžiausias. Per tris mėnesius pigiausias tikrintas automobilis kainavo 250 eurų, o brangiausias – 49 tūkst. eurų, tai buvo „Audi Q7 Quattro 2016 max“.
„Paprastai mes skaičiuojame, kad atsukus benzininio automobilio ridą 10 tūkst. km, jo kaina vidutiniškai padidėja 880 Eur. Vidutiniškai „carVertical“ fiksuojamas atsukimas yra 72 tūkst. km, taigi, pirkdamas benzinu varomą automobilį, statistinis pirkėjas nesąžiningam pardavėjui permokėjo 6336 Eur. Dyzelių statistika dar labiau veria širdį – 10 tūkst. km suklastota rida vidutiniškai pabrangina automobilį 1050 Eur, o vidutiniškai sukčių auka permokėjo net 7560 eurų“, – duomenimis pasidalijo www.carvertical.lt inovacijų ir produktų vadovas Arnoldas Vasiliauskas.
Žinoma, tai nereiškia, kad senutėlis „Golfas“, atsukus ridą 100-u tūkstančių kilometrų, staiga pabrangs 8,8 tūkstančio eurų. Tokia vidutinė statistika gauta įvertinus bendrą paieškų srautą – apynauji automobiliai su suklastota rida gerokai iškreipia vidurkį.
„Rinkoje dėl atsuktos ribos automobilis paprastai pabrangsta 15–20 procentų. 20 metų senumo „Golfas“ su suklastota rida nepabrangs 6000 eurų, tačiau apynaujis „Lexus“ gali pabrangti ir gerokai daugiau“, – lygina A.Vasiliauskas.
Suklastotos ridos čempionė – „Volvo“
Yra dalis automobilių markių, kurių odometrai meistriukų „auksinių rankų“ prisilietimų sulaukia dažniau nei kitų modelių.
„Suklastotos ridos čempionė – „Volvo“ markė. Pirmame penketuke – net 3 „Volvo“ modeliai“, – duomenis apžvelgia A.Vasiliauskas.
Pagal gyventojų atliktus tikrinimus, „Volvo S80“ net 29 procentais atvejų buvo suklastotos ridos, po jo sekė „Ford Mondeo“ (12 proc.), BMW 5 serijos sedanas (11 proc.), „Volvo S60“ (10,5 proc.) ir „Volvo XC90“ (9,8 proc.).
„Mes lyginome tuos duomenis, kuriuos surenkame. Žmonės kreipiasi įvairiomis situacijomis – dalis prieš nusipirkdami tikrina automobilį, kita dalis, kaip bebūtų keista, jau nusipirkę jį patikrina, o trečia dalis yra perpardavėjai. Jie neretai ataskaitą nusiperka norėdami pasižiūrėti, kokius paskutinius duomenis turime – iki kokios ridos jie galėtų „atsukti“. Tačiau dažniausiai tai yra potencialūs pirkėjai“, – kalba A.Vasiliauskas.
Jis patikina, kad ir pats yra susidūręs su situacijomis, kai iš išorės net negalėtum įtarti, kad automobilis pagal nuriedėtą atstumą 8 kartus apsuko Žemės rutulį
„Mano paties draugas prieš 2 savaites rinkosi automobilį ir nuvažiavo apžiūrėti „Volvo S80“. Salonas atrodo blizgantis ir tikėjome, kad rida gali būti 150 tūkstančių. Bet kai patikrinome, pasirodė, kad jau prieš ketverius metus buvo 400 tūkstančių km. Net sunku kažką parekomenduoti, kaip tą nustatyti. Universalus receptas – tikrinti visur, kur tik įmanoma. Ne tik „carVertical“, bet ir atstovybėse, jei įmanoma, ar paprasčiausiai „Google“ pasižiūrėti. Iš visko, ką susirenki, galima susidaryti bendrą vaizdą“, – pasakoja A.Vasiliauskas.
Rida nėra vienintelis automobilio kainą nusakantis dydis, tačiau statistiniam pirkėjui – tai pats objektyviausias ir lengviausiai suprantamas automobilio būklės rodiklis, jei pateikiamas teisingas.
„Turime begales atvejų, kai patys pardavėjai sako, kad tą patį automobilį bandydami sąžiningai parduoti su 400 tūkst. rida, neparduoda, ir užtenka atsukti iki statistinių 200 tūkstančių – automobilį nuperka tą pačią dieną. Tai toks keistas kuriozas, bet tai vyksta, ir rida yra toliau klastojama“, – apgailestauja A.Vasiliauskas.
Rekordininkai dažnai dar ir „daužti“
A.Vasiliauskas atrado, kad pernai tarp tikrintų automobilių didžiausia užfiksuota atsukta rida siekė net 430 tūkstančių kilometrų. Tiek „atjaunėjo“ 2010 m. pagamintas ir 2018 m. kovą iš Švedijos į Lietuvą atkeliavęs „Mercedes-Benz E 220 CDI“ – esamas automobilio šeimininkas, nei to netikrino, gali nė neįtarti.
„Pastebėjome, kad jei kažkur užsienyje daužta mašina remontuojama ir vėl parduodama Lietuvoje, tai paprastai ta pačia proga pagražinami ir jos odometro parodymai. Iš Prancūzijos atkeliavęs „Toyota Land Cruiser/Prado“ turi ypač smagią istoriją. Jis Lietuvoje nusimetė 240 tūkst. km. Ataskaita dar parodė, kad Prancūzijoje jis buvo daužtas, o žala siekė iki 15 tūkst. Eur. Tai gana tipiškas atvejis“, – pasakoja A.Vasiliauskas.
Jis pasakoja, kad nereti ir ridos klastojimo „sizifai“ – šie vairuotojai parodymus klastoja mažesniais dydžiais, tačiau periodiškai.
„Tarkime, automobilis per dvejus metus nuvažiuoja 100 tūkst. km, tačiau kai vėl apsilanko techninės apžiūros stotyje, jo odometro skaičiai būna padidėję vos keliais kilometrais. Kartais žmonės susipainioja – atsuka skaitiklį šiek tiek per daug, t. y. rida sumažėja – ir jie taip išsiduoda“, – sako A.Vasiliauskas.
Pasitaiko užmaskuotų „lavonų“
Vidutiniškai vienas automobilis anksčiau eismo įvykiuose yra patyręs 3 tūkstančių eurų žalą, išanalizavusi trijų mėnesių patikrų istorijas įvertino„carVertical“. Maždaug kas trečias tikrintas populiariausios markės automobilis yra daužtas.
„Neretai Lietuvoje randam ir visiškų „lavonų“, atvežtų iš Vakarų Europos. Jų remonto išlaidos viršija ir 30 tūkst. eurų. Savininkai Vakaruose tokių automobilių nebesiryžta remontuoti, tačiau Lietuvos garažų meistrai laukia jų išskėstomis rankomis. Suremontuoja, kartais suvirina iš dviejų – ir jie vėl skelbimuose „kaip nauji“, – pasakoja A.Vasiliauskas.
Dažniausiai tikrinami populiariausi automobiliai – „Volkswagen“, BMW ir „Audi“. Dažniausiai domimasi automobiliais, kurie pagaminti 2006–2011 metais, o pats „populiariausi“ automobilio gimimo metai – 2007-ieji ir 2008-ieji.
„Imant absoliučiais skaičiais, per pastaruosius 3 mėn. dažniausiai fiksuojame „Volkswagen Passat“ , BMW 5 serijos sedanų ir „Audi A4“ žalą“, – teigia „carVertical“ atstovas.
Rinkoje yra ir tokių modelių, kurie maždaug 4 iš 5 kartų tikrinant pasirodė „daužti“ – tarp jų „Lexus IS250“, „VW Jetta“ ir „Subaru Outback“, tačiau tai galėjo lemti mažesnis tikrinimų skaičius.
Taip pat jau skelbta, kad 2017 metais „Regitra“ atsisakė įregistruoti 399 transporto priemones, nes buvo nustatyta, kad jos arba jų dokumentai yra ieškomi teisėsaugos. Pernai per pirmuosius 8 mėnesius tokių atvejų užfiksuota 240.
„Automobiliai pastaruoju metu dažnai vagiami dėl dalių. T.y. pavagiami, per naktį išrenkami ir parduodamos jų dalys“, – sako A.Vasiliauskas.
Įsitikinti, ar automobilis nevogtas, gali nepakakti vien patikrinti kėbulo numerį (VIN) patikros platformoje. Anot A.Vasiliausko, verta atkreipti dėmesį, ar VIN kodai sutampa tame pačiame automobilyje – jie būna įspausti keliose kėbulo vietose. Jei ne – kyla didelė rizika, kad automobilis gali būti vogtas.
„Regitra“: jei pirkėjas apgautas, gali kreiptis į policiją
Šiuo metu Lietuvoje už ridos klastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau Lietuvoje 2017 ir 2018 metais užfiksuota vos po 1 tokią nusikalstamą veiką, o jų tyrimai kol kas nenuvedė niekur, rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.
„Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pripažįsta, kad rida yra vienas iš pagrindinių faktorių, kuris lemia automobilio vertę. Bet nėra paskirtos institucijos, kuri būtų atsakinga už ridos klastojimo kontrolę, duomenų analizę ar inicijuotų ikiteisminius tyrimus.
„Lietuvoje ir Europoje yra tokia praktika, kad paprasčiausiai kreipiamasi į policiją, ar tas institucijas, kuriose transporto priemonių savininkas ar valdytojas gali tikėtis pagalbos, jei pirkinys neatitiko lūkesčių, ar duomenys buvo pakeisti. „Regitra“, kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, rekomenduoja sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas aiškiai deklaruotų ir prisiimtų atsakomybę už parduodamą transporto priemonę, nurodytų faktinius duomenis, už kuriuos atsakytų“, – sako D.Jurgutis.
Anot jo, nustačius sutarties sąlygų pažeidimus, tuomet jau paaiškėjus faktams pirkėjas galėtų reikalauti atlyginti patirtą žalą, ar kreiptis į teismą, ar policiją.
„Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė. Bet vėlgi, dėl to sprendžia asmuo, kuris nukentėjo – ką jam toliau daryti“, – sako D.Jurgutis.
„Regitra“ pirmą kartą registruodama transporto priemones atlieka transporto priemonės tapatumo patikrą, kurioje fiksuojama ir rida, jei fiksuojami neatitikimai, savininkai informuojami.
„Regitra“ automatinėmis priemonėmis keičiasi informacija su kitų šalių registrais, ir tam tikros šalys pateikia mums ir ridos duomenis, kokia buvo fiksuoti toje šalyje. Jeigu yra tam tikrų ridos neatitikimų, mes visada informuojame automobilio savininką ir valdytoją tam, kad jis galėtų priimti sprendimą – dėl neatitikties jis gali kreiptis į pardavėją ir paklausti, arba, jei užfiksuota mažesnė, nei užsienio registre, kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir būtų išsiaiškinta, kur ir kas suklastojo ar nesuklastojo ridą“, – sako D.Jurgutis.
Tačiau toks patikrinimas atliekamas tik pirmą kartą registruojant atvežtą transporto priemonę Lietuvoje. Vėliau rida registruojama atliekant periodines technines apžiūras.
Akivaizdu, kad įrodyti ridos klastojimo faktą, gali būti labai sudėtinga.
„Kai viešiname duomenis, mes negalime teigti, kad tie duomenys yra suklastoti ar nesuklastoti. Mes galime įtarti, kad informacija pakeista. Bet gyvenime pasitaiko įvairių atvejų – yra remontuojami automobiliai, keičiamos panelės, ir pan. Rida gali būti pakeista dėl remonto“, – sako D.Jurgutis.
Jis skaičiuoja, kad kas trečias Lietuvoje registruojamas automobilis yra atvežtas naujai iš užsienio. Tačiau „Regitra“ nerenka statistikos, kokia jų dalis turi pakitusius odometrų rodmenis.
Patarimas – tikrinti viską
„Regitra“ yra parengusi aibę patarimų, ką reikėtų žinoti perkant automobilį – pateikia ir nuorodas į Lietuvoje ir užsienyje veikiančius registrus, kuriuose galima patikrinti, ar transporto priemonė nėra ieškoma.
„Prieš perkant automobilį pirmiausia užeikite į „Regitros“ tinklalapį, ten yra sąrašas užsienio šalių, kur pirmiausia nemokamai galima pasitikrinti automobilio duomenis. Aišku, galima naudoti įmonių paslaugomis, kurios patikrintų ir pasakytų“, – pataria D.Jurgutis.
Taip pat jis rekomenduoja perkant automobilį naudoti būtent „Regitros“ siūlomą sutarties šabloną.
„Rekomenduojame naudoti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie yra svarbūs ir galėtų padėti dalyvaujant teisme, taip pat ir eismo saugumo prasme. Jeigu faktiniai duomenys neatitinka sutarties turinio, vėliau lengviau bus kreiptis į pardavėją dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ar sandorio panaikinimo, o jei tai nepavyks, kreiptis į policiją dėl duomenų klastojimo“, – sako D.Jurgutis.
„carVertical“ atstovas priduria, kad patikrinus ataskaitas kartais paaiškėja, kad nė neverta automobilio važiuoti tikrinti.
