Nuo balandžio 8 dienos pradedama kampanijos reklama „Expectations vs reality“ Vilnius bandys nusikratyti „buvusios sovietinės šalies“ etiketės.
„Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, ketvirtadienį pristatydama naują kampaniją, tvirtino, kad Vilniaus nežino 60 proc. JK ir 40 proc. Vokietijos gyventojų, o iš tų, kurie žino, ketvirtadalis žino tik pavadinimą.
„Go Vilnius“ 15min atsiųstame komentare teigiama, kad ši kampanija tęsia iki šiol „Go Vilnius“ būdingą drąsų, saviironišką, nestandartinį, humoristinį kalbėjimo toną, kuris mus išskiria tikslinėse rinkose ir leidžia auditorijai lengviau įsisavinti komunikuojamas žinutes.
Reklamos idėją sukūrė kūrybinė agentūra „BM Boutique“, vaizdo klipą sukūrė gamybos agentūra „Dansu“, režisierius Simonas Aškelavičius.
Kūrėjų teigimu, „kampanija „Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“) siekiame garsiai prabilti apie Vilnių ir Lietuvą gaubiančius stereotipus patys bei parodyti, kaip stipriai jie neatitinka šiandieninio Vilniaus tapatybės bei lankytojų patirties jame“. Tai esą patvirtina apklausos: du iš trijų Didžiosios Britanijos turistų ir kas antras vokietis, apsilankęs Vilniuje, teigia, kad mielai čia sugrįžtų.
Pasak „Go Vilnius“, posovietinės šalies įvaizdžio asociacijos atsispindi bene kiekvienuose žinomumo ir įvaizdžio tyrimuose, o 2022 m. „Keliauk Lietuvoje“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad visa Lietuva Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje asocijuojama su sąvokomis „Rusija“ (10 proc.)., „Rytų Europa“ (atitinkamai 8 proc. ir 7 proc.), „skurdi, nežinoma šalis“ (4 proc. ir 5 proc.)
„Svarbus kontekstas ir tai, jog bendrai Vilniaus žinomumas nėra didelis: kasmet atliekamas tyrimas mūsų tikslinėse rinkose („Go Vilnius“ užsakymu atliktas Vilniaus miesto žinomumo ir įvaizdžio užsienio tikslinėse rinkose tyrimas, atliktas KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto) rodo tokią dinamiką: Vokietijoje – 2022m. žinomumas siekė 57 proc., 2023 m. paaugo iki 62 proc.; UK – žinomumas paaugo vos procentu, 2022 m. 42 proc. ir 2023 m. 43 proc. (klausiama ar žinote/esate girdėję apie šį miestą).
Gilaus žinojimo (žinančių daugiau nei vieną miesto pavadinimą ir geografinę lokaciją) rodikliai 2024 m.: Jungtinė Karalystė 9 proc., Vokietija 8 proc.
Taigi, kaip mažiau žinomas miestas esame ir labiau veikiami stereotipų. Norisi atkreipti dėmesį, kad su minėtais stereotipais susiduria ne vien Vilnius, o, visas regionas – Ryga, Talinas, Varšuva taip pat užsienio turistų siejami su posovietiniu palikimu“, – 15min komentare teigia „Go Vilnius“ atstovai.
Jų teigimu, minėti stereotipai pasikeičia aplankius Vilnių ir jo pasitenkinimo rodikliai aukšti: 59 proc. britų, apsilankę Vilniuje, čia norėtų sugrįžti; o vokiečių – 50 proc. („Go Vilnius“ atliktas įvaizdžio tyrimas, 2019 m.)
Vienas kampanijos akcentų – vaizdo įrašas, kuriame britas laikraštyje pamatęs kvietimą atvykti į Vilnių pradeda įsivaizduoti įvairius stereotipinius vaizdus, pavyzdžiui, vyrą, besišlapinantį ant medinės trobos sienos ir atsisukantį pasisveikinti, mamą su vaiku, važiuojančius vežime su šiaudais. Vėliau britui rodomi šiuolaikinio Vilniaus vaizdai.
„Reklama yra skirta mūsų tikslinėms užsienio rinkoms – Jungtinei Karalystei ir Vokietijai. Tikime sėkme, nes tą rodo mūsų atlikti išankstiniai tyrimai būtent su auditorijomis, kurioms ir skirta ši reklama: Vokietijoje ir UK atlikti išankstiniai testai patvirtino, kad reklama pasiekia tikslą sudominti Vilniumi. 48 proc. reklamą mačiusių tikslinės auditorijos respondentų suprato reklamos idėją pakeisti įvaizdį, kaip matomas Vilnius. Taip pat, pamatę kampanijos video ir banerius 51 proc. tikslinės auditorijos respondentų ieškotų daugiau informacijos apie Vilnių, o 28 proc. būtų linkę planuoti kelionę. Taigi tikime, kad kampanija yra veiksminga ir padės pasiekti mūsų norimo tikslo“, – viliasi „Go Vilnius“ atstovai.
Vis dėlto naująjį Vilniaus pristatymą suprato ne visi.
Laisvai samdomas prekių ženklų strategas Vaidotas Valantiejus feisbuke ją įvertino taip: „Tai – ne „Vakarų suvokimas“, tai – mūsų pačių kompleksai. Be to, skaitmeninėje žiniasklaidoje išrišimą turėti PO MINUTĖS yra vau. Mes nesame kaimiečiai, mes esame šaunūs šaltibarščiai!“.
Welovelithuania.com portalo projektų vadovas Simonas Rudaminas samprotavo, kokio vergo mentalitetą reikia nešti savo užantyje, kad dar bandyti Vilnių rodyti kaip 90-aisiais.
„Video trukmė 1.47 laiko. Iki 1.17 rodoma negatyvus Vilniaus vaizdas – <...> dabartinio meto žmonės daugiau minutės nesugeba žiūrėti... tai visi pinigai bus skirti pristatyti Vilnių kaip gezų pilną nutriušusį miestą...
Ar čia tikslas, kad rusai neitų imti Vilniaus, pamatę tokius vaizdus – gi angliškai skaityti nemoka... Baisiausias video, pristatantis Vilnių. Ištrinti ir pamiršti. Ir „GoVilnius“ uždaryti už tokią antireklamą miestui. P.S. Video kokybiškai pristato miestą, bet jau nuo 1.17...“, – savo nuomonę feisbuke išdėstė S.Rudaminas.
Visgi diplomatas Eitvydas Bajarūnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo priešinga – teigiama – nuomone apie šį vaizdo klipą.
„Puikus sumanymas – „Go Vilnius“ atskirose Vakarų rinkose (suprantu – pradžiai 
ir 
) pradeda naują rinkodaros kampaniją „Expectations vs. Reality“/“Lūkesčiai ir realybė“.
Pats laikas pradėti aktyviai griauti stereotipus ne tik apie Vilnių, bet ir apie visą Rytų Europos regioną. Sunku įvilioti turistus, kai šalis/miestas pristatomi per cepelinus ir sovietinį paveldą. Modernumo ir viduramžių palikimo balansas – štai kas visada sudomina. Sėkmės“, – rašė diplomatas.
Komunikacijos specialistė, rinkodaros vadovė Dovilė Filmanavičiūtė, prisidėjo prie palaikančių tokią reklamą – ja dalindamasi socialiniuose tinkluose žinoma moteris kvietė „leisti mums pakeisti jūsų nuomonę“ (apie Vilnių į pozityviąją pusę – aut.).
Pasak „Go Vilnius“ 15min pateikto komentaro, pačią pirmąją komunikacijos dieną reklama sulaukė dėmesio ir užsienio žiniasklaidoje.
JK portalo „Emerging Europe“ straipsnyje pastebima, kad su Rytų Europa siejami pasenę stereotipai ir pastangos juos keisti yra aktualūs ne tik Vilniui, bet ir visam regionui.
„Nors mokama reklama startuos tik balandžio 8 d., kampanija jau sulaukė daug dėmesio. Vaizdo klipas įvairiose socialinių tinklų platformose per pirmąsias šešias valandas jau surinko beveik 150 tūkst. peržiūrų“, – džiaugėsi jos kūrėjai.
