Paskelbtame dokumente teigiama, kad yra požymių, jog vidaus paklausa atvėsta nesumažėjus infliaciniam spaudimui, o kainų augimas išlieka didelis dėl ekonomikos perkaitimo 2024 m. pirmąjį pusmetį.
Šių dviejų veiksnių kartu, dažniau vadinamų stagfliacija, politikos formuotojai nori bet kokia kaina išvengti, nes su stagfliacija sunkiau kovoti negu su recesija, pastebi „Business Insider“.
Kai ekonomika lėtėja, centriniai bankai, siekdami atgaivinti aktyvumą, švelnina palūkanų normas. Tačiau jei infliacija ir toliau didėja, situacija tampa sudėtinga - palūkanų normos turi išlikti aukštos, kad sumažintų kainų augimą, tad vyriausybės lieka paralyžiuotos.
Stebimi stagfliacijos požymiai
Apibendrinime neminimas žodis „stagfliacija“, tačiau Rusijos banko vadovė Elvira Nabiullina anksčiau yra įspėjusi, kad labai svarbu išvengti stagfliacijos. Po to, kai bankas padidino pagrindinę palūkanų normą iki 19 proc. ji sakė, kad tokio scenarijaus baiminasi visi centriniai bankai.
„Nepaisant sankcijų ir darbo jėgos trūkumo, stabdančio gamybą, įmonės ir vartotojai nesitiki, kad kainų augimas sulėtės“, – pažymi „Bloomberg Economics“ ekonomistas Aleksandras Isakovas.
Sutinka su centrinio banko nuogąstavimų pagrįstumu
Pasak jo, vartotojų ir įmonių nelabai atbaido net dviženklės skolinimosi palūkanos. Ekonomistas sutinka su centrinio banko nuogąstavimų pagrįstumu. Tikimasi, kad infliacija ir toliau viršys 4 proc. rodiklį, o BVP augimas 2025 m. greičiausiai sulėtės iki 1-1,5 proc.
„Bloomberg“ straipsnyje taip pat cituojamas investicijų konsultacijų bendrovės „Renaissance Capital“ ekonomistas Olegas Kuzminas. Jis teigia, kad ekonomikoje gali prasidėti stagfliacija, jei smarkiai sumažėtų energijos nešėjų kainos.
