J.Bagdanavičiūtė: 50 rožinių atspalvių – kodėl už moterims skirtus produktus vis dar mokame daugiau?

Asmeninius finansus nagrinėjančioje „Facebook“ grupės „Pinigai ir reikalai“ dalyvių paklausėme, ar jiems yra tekę pastebėti „rožinio mokesčio“ apraiškų. Į klausimą atsakė daugiau nei 800 grupės narių, kurių 78 proc. teigė su tuo susidūrę.

Tiek grupės narių diskusijos, tiek ir interneto parduotuvių bei paslaugų tiekėjų kainų analizė parodė, kad ne tik moterims skirti rožiniai skustuvai ir šampūnai gali būti brangesni už mėlynus, skirtus vyrams.

Pavyzdžiui, vienoje internetinėje parduotuvėje galima pastebėti, kad identiško modelio žinomo prekės ženklo rožinio sportinio krepšio kaina yra keliais eurais didesnė nei juodo. Kai kurios drabužių valyklos siūlo skirtingas kainas klasikiniams vyriškiems ir moteriškiems marškiniams. Pastaruosius išvalyti bus brangiau. Pagal lytį skiriasi ir panašių vaikiškų drabužėlių bei žaislų kainos.

„Pinigų ir reikalų“ grupės nariai taip pat stebėjosi tuo, kad moterų kirpimas kainuoja brangiau nei vyrų, net jei jų plaukų ilgiai – tokie patys.

Kaip vengti „rožinio mokesčio“

Kaip pastebėjo ir „Pinigų ir reikalų“ grupės nariai, sąmoningas apsipirkimas gali padėti vengti „rožinio mokesčio“. Prieš perkant verta palyginti skirtingų prekių ženklų kainas. Taip pat – išnagrinėti produktus skyriuose, kurie tradiciškai skirti vyrams. Pavyzdžiui, asmens higienos prekės, tokios kaip skustuvai ar dezodorantai, gali būti pigesnės vyrams skirtame skyriuje, nors patys produktai iš esmės yra tokie patys.

Pravartu atkreipti dėmesį į lyčiai neutralius (angl. unisex) prekės ženklus. Šie prekių ženklai dažnai teikia pirmenybę sąžiningai kainodarai ir vienodoms galimybėms visiems vartotojams naudotis jų gaminiais.

Galiausiai, ieškokite išpardavimų, akcijų ir nuolaidų kodų, kurie gali padėti kompensuoti produktų kainą. Tiesa, čia svarbu nepamiršti, kad akcijomis ir nuolaidomis verta pasinaudoti tada, kai daiktų mums iš tiesų reikia, o ne todėl, kad juos galima įsigyti pigiau. Tai – viena esminių sumanaus apsipirkimo per nuolaidų viliones taisyklių.

Vis dėlto, vertėtų pripažinti, kad kol „rožiniu mokesčiu“ paremta prekės ženklų strategija veiks, tol dalis jų nebus linkę jos atsisakyti. Taigi, pokyčio galime siekti sąmoningai ieškodami alternatyvų toms prekėms ir paslaugoms, kurių vienintelis didesnės kainos motyvas – pakuotės spalva.

Didesnės kainos už mažesnį atlyginimą

Nors vis garsiau kalbant apie lyčių lygybę tiek visuomenė, tiek ir prekės ženklai tampa sąmoningesni, „rožinis mokestis“ išlieka aktualia problema. Ir ji – ne tik etinė. Keliais eurais brangesnės moterims skirtos prekės vieno apsipirkimo metu gali ir nepasijusti, tačiau ilguoju laikotarpiu tai transformuojasi į reikšmingas sumas, kurias per gyvenimą sumoka moterys.

Beje, čia svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą medalio pusę – pajamų nelygybę. Tose pačiose pozicijose esančios moterys vis dar gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai, tad kainų skirtumas įgauna šiek tiek didesnę reikšmę. Paskutiniais „Sodros“ duomenimis, moterys Lietuvoje uždirba vidutiniškai 13,6 proc. mažiau nei vyrai.

Mažesnės pajamos bei didesnės išlaidos sukuria kiek prastesnes taupymo – taigi, ir trumpalaikio bei ilgalaikio finansinio saugumo užsitikrinimo galimybes. Tai, kad moterys yra mažiau finansiškai saugios, patvirtina ir „Swedbank“ Finansinės sveikatos indeksas. Jos dažniau nei vyrai nurodo neturinčios sukaupusios finansinio rezervo, neužsitikrinusios pakankamų pajamų senatvėje papildomai kaupiant pensijai.

Žinoma, „rožinis mokestis“ savo finansine išraiška čia nevaidina itin reikšmingo vaidmens, tačiau prisideda prie lyčių nelygybės tendencijų.