„Kad visi suvoktų Lietuvą ne kaip jurisdikciją, kurioje galima greitai ir paprastai gauti licenciją ir daryti ką nori, o kad matytų ir žinotų, kad priežiūra yra adekvati šio sektoriaus augimui“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
LB vadovas Gediminas Šimkus teigė abejojantis, ar kiekybiniai rodikliai, numatyti kovą patvirtintame fintech plėtrai skatinti plane, pavyzdžiui, naujų įmonių skaičius, yra strategijos tikslas.
„Fintech strategijoje turi atsirasti tai, kaip finansinės inovacijos prasideda, kad būtų sprendžiamos rimtos mūsų šalies problemos – šalies koncentracijos, finansinių paslaugų kainos, paslaugų prieinamumas“, – komitete teigė LB valdybos primininkas.
J.Govina pabrėžė, kad nuo 2018 metų centrinis bankas suaktyvino elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūrą – 2019-2020 metais buvo panaikintos dviejų įstaigų licencijos, o vienos sustabdyta.
Užpernai LB neišdavė leidimų 57 įmonėms, 2020 metais – 108, o šiemet – 25-ioms.
„Tos įmonės nepraėjo licencijavimo proceso“, – teigė J.Govina. Pasak jos, šiemet suplanuota patikrinti 68 įstaigas.
Vis dėlto 2016–2020 metais tokių įmonių padaugėjo nuo 50 iki 130: „Įvyko didžiausias transformacija, sektorius paaugo beveik trigubai.“
J.Govinos teigimu, fintech įmonės į Lietuvą investavo 150 mln. eurų, sukūrė 800 darbo vietų, pernai sumokėjo 10 mln. eurų pelno mokesčio, o vidutinis jose dirbančių žmonių atlyginimas siekia 2,6 tūkst. eurų.
Dabar Lietuvoje veikia šeši specializuoti bankai, priskiriami fintech sektoriui. Jų užimama bankų rinkos dalis nesiekia vieno procento.
