Tą pačią dieną, kai Vyriausybė skyrė Vilniaus rajono keliams didesnį finansavimą, kuris atiteko premjero gatvei, kartu buvo pritarta didinti finansavimą ir Trakų rajono kelių asfaltavimui, atitinkamai nukerpant lėšas nuo kitų rajonų.
Nuo „Megos“ – į Trakus
Praėjusių metų spalio 25 dieną magistralės Vilnius–Klaipėda rekonstrukcijai šalia Kauno prekybos centro „Mega“ buvo skirta 759,7 tūkst. eurų. Lėšos skirtos jungiamiesiems keliams iš Kelių priežiūros fondo rezervo.
Tuo pačiu nutarimu Trakų savivaldybės vietinės reikšmės keliams asfaltuoti skirta 217 tūkst. eurų. Šie duomenys yra viešai prieinami Vyriausybės teisės aktų svetainėje.
Tačiau jau po trijų dienų atskiru nutarimu, kurį pasirašė ministras J.Narkevičius, nuo kelio šalia „Megos“ buvo nurėžta 16,1 tūkst. eurų. Taigi šioje eilutėje liko 743,6 tūkst. eurų.
Tačiau tokia pačia suma padidintas Trakų rajono vietinės reikšmės kelių tiesimo finansavimas, ir čia jau suma padidėjo iki 233,3 tūkst. eurų.
Tas pats pasikartojo ir su Kretingos savivaldybėje esančiu valstybinės reikšmės keliu Šiauliai–Palanga. Spalio 25 dieną šio kelio ruožui buvo skirta 153,6 tūkst. eurų.
Praėjus vos kelioms dienoms, spalio 30-ąją, atskiru nutarimo projektu finansavimas šiam ruožui sumažintas 49,8 tūkst. eurų, ir čia jau liko vos per šimtą tūkstančių eurų.
Tačiau tame pačiame dokumente Trakų savivaldybės vietinės reikšmės keliams asfaltuoti papildomai skirta 44,8 tūkst. eurų, ir suma nuo 233,3 tūkst. eurų padidėja iki 278,1 tūkst.
Po nutarimo projektu taip pat pasirašė J.Narkevičius.
Per penkias dienas prikapsėjo 45 tūkstančiai
Taigi per penkias dienas Trakų rajono keliams J.Narkevičius, pats gyvendamas Trakuose, papildomai skyrė beveik 45 tūkst. eurų.
Visiems šiems pakeitimams, kuriais finansavimas padidintas Trakų rajono kelių asfaltavimui, pritarta spalio 30-ąją, tą pačia dieną, kai Vyriausybė palaimino finansavimą ir Vilniaus rajono keliams, tarp jų ir premjero Sauliaus Skvernelio gatvei, kurioje šis gyvena.
Patys paprašė sumažinti
Susisiekimo ministerijos 15min atsiųstame paaiškinime teigiama, kad Kauno („Mega“) projektas buvo vienas didžiausių projektų, kuriam buvo prašoma skirti finansavimą, perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšas.
„Todėl iš pat pradžių nebuvo planuojama 100 proc. patenkinti Kauno miesto finansavimo poreikio“, – teigiama komentare.
O finansavimą Kretingai, pasirodo, paprašė sumažinti pati savivaldybė.
„Kretingos rajono savivaldybė 2019-10-29 raštu informavo, kad nepanaudos 2019-05-15 skirtų KPPP lėšų, todėl paprašė sumažinti finansavimą“, – teigiama komentare.
Kodėl šios lėšos buvo skirtos būtent Trakų rajono savivaldybės keliams?
Susisiekimo ministerija aiškina, kad lėšos skirtos Trakų rajono savivaldybei „tautinių mažumų“ krepšeliui, nes to paprašė pati savivaldybė.
„Trakų rajono savivaldybė pateikė 750,1 tūkst. eurų finansavimo poreikį, tačiau iki finansavimo padidinimo pagal šį poreikį buvo skirta 243,7 tūkst. eurų, arba 32 proc., taip pat buvo pridėtos atsilaisvinusios lėšos – 60,9 tūkst. eurų“, – paaiškino Susisiekimo ministerija.
Ko siekė ministras?
„Transparency International“ Lietuvos filialo vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad svarbiausia čia, ko siekė ministras.
„Vien tai, kad ministras, gyvendamas Trakuose, skyrė lėšų Trakų rajono keliams, nebūtinai yra problema. Klausimas, ar jis tai padarė pagal pagrįstus ir aiškius kriterijus, bet kurią akimirką galėtų išsklaidyti visuomenės abejones, jog tokiu būdu nesiekė sau politinių „dividendų“, – teigė jis.
Pasak jo, politikai, priimantys sprendimus dėl kelių tiesimo ir kitų infrastruktūros projektų, turi laikytis ypatingos antikorupcinės higienos.
„Infrastruktūros projektai – palanki terpė korupcijai. Juk žinome, kad valstybės lėšos šiems projektams dažnai vis dar skiriamos neskaidriai, o žmonės, atsakingi už sprendimus, neskiria deramo dėmesio interesų konfliktų valdymui“, – teigė S.Muravjovas.
