J.Narkevičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį atmetė kritiką, kad iš COVID lėšų, skirtų keliams remontuoti, išskirtinai teko Trakų, Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajonams. Pasak jo, tos savivaldybės, kurios pateikė daugiau paraiškų, ir gavo daugiau. Be to, jis įsitikinęs, kad turistų lankomi Trakai turėtų gauti dar daugiau lėšų keliams.
„Šitas miestas (...) yra lankytinas. Tikriausiai ne vienas iš jūsų kiekvieną sezoną lankotės Trakuose, ne tik pavalgyti kibinų, bet ir paplaukioti valtelėmis. Ir važiuojate ne tik per centrinę gatvę, kur gyvena vietiniai gyventojai ir kvėpuoja tuo, ką jūs pravažiuodami paliekate, bet yra ir aplinkinė gatvė. Nematyti prioritetų padaryti 200 metrų šaligatvio, dviračių tako, kuriuo naudotųsi ne ministras, matomai, yra neleistina“, – kritika piktinosi J.Narkevičius.
Trakai nusipelno daugiau?
Vilniaus rajonas pateikė paraiškų už 12 mln. eurų, Trakų rajonas – 10,5 mln. eurų, o skirta 4,3 mln. eurų. Šalčininkų rajonas prašė 2,3 mln., gavo 1,6 mln. eurų.
„Kiti rajonai gavo pagal panašias proporcijas“, – sakė ministras. Jis, beje, pridūrė, kad yra išrinktas pagal partinį sąrašą, o ne vienmandatėje Trakų rajone.
„Esu vieno rajono gyventojas, ir to rajono žmonės negali nukentėti, kad ten gyvena ministras“, – pareiškė J.Narkevičius. Jis įsitikinęs, kad tokioms vietovėms kaip Trakai turėjo būti skirta dar daugiau lėšų, nes į jas plūsta turistai, dviratininkai, automobiliai, kurie teršia orą.
„Kalbant apie Trakus, Šiluvą ar Telšius – žymiai per mažai skirta lėšų, nes yra tiek daug lankytinų vietų, reikėtų skirti daugiau“, – sakė ministras.
Gavo daugiau, nes prašė daugiau
15min ne kartą rašė, kad ministras savo nutarimais didesnes sumas skirdavo Trakų, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajonams. Ministras gynėsi, kad savivaldybės buvo prašomos pateikti pageidavimus, kokius kelius reikia asfaltuoti. „Ši suma skirta tiems rajonų ir miestų keliams, kurie pagal KPP (Kelių plėtros programos) nesulauktų dėmesio“, – sakė ministras.
Kaip pavyzdį jis nurodė kelius į lankytinas vietas, kurių finansavimas nėra prioritetinis. Taip pat finansavimas iš šio fondo skirtas pasienio ruožų keliams ir pan.
„Daugiau įsisavinti galėjo tos savivaldybės, kurios buvo pasiruošusios atlikti darbus jau nuo birželio pirmos dienos“, – teigė ministras.
Trečdalis visų lėšų skirta žvyrkelių asfaltavimui. Darbai turi būti atlikti iki šių metų lapkričio pabaigos.
Galutinis parašas – ministro
Spaudos konferencijoje J.Narkevičius pažėrė kritikos Kelių direkcijai, kurios vadovas jau įspėtas apie atleidimą. Ministras piktinosi, kad Direkcija teikė per mažai projektų.
Pasak ministro, bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis apkaltino Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.
„Paminėsiu, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir pavaldžios įmonės turėtų būti darbinis, o ne politinis, kaip atrodo iki šiol“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.
V.Andrejevas 15min yra sakęs, kad keliai į šią COVID finansavimo programą įtraukti nežinia kokiais remiantis kriterijais, kartais be jokių projektų ir net be nustatytų atkarpų. Be to, jo teigimu, skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles.
Ministerijoje suburta komisija teikė siūlymus ministrui, kokius kelius reikia finansuoti, o ministras pats galutinai nutardavo, kam skirti lėšas.
„Vienos savivaldybės gavo mažiau, kitos – daugiau, bet reikia lyginti su tuo, kiek pateikė paraiškų“, – sakė J.Narkevičius.
Iš viso gauta prašymų už 350 mln. eurų.
